Laikinosios ir Lietuvos Respublikos sostinių kultūrinės atmintys : lyginamosios analizės bandymas

LTKultūrinės atminties raidos palyginimas Laikinoje ir šiandieninėje Lietuvos Respublikos sostinėse leidžia daryti tam išvadas. Visų pirma galima teigti, kad kultūrinė atmintis dviejose Lietuvos sostinėse buvo nuolat besikeičiantis reiškinys. Įdomu pastebėti, kad esmines permainas jis patyrė antrajame Nepriklausomų Respublikų dešimtmetyje. Laikinojoje sostinėje rimtas transformacijas kultūrinė atmintis patyrė 1929-1931 metų laikotarpyje, maždaug 10-15 Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės metais ji ėmė kisti šiandieniniame Vilniuje. Pastebėtinos skirtingos pokyčių kryptys dviejose sostinėse: Laikinojoje sostinėje komunikacinė atmintis transformavosi į kultūrinę, akumuliuodama senosios Lietuvos istorijos vaizdinius. Tuo tarpu Vilniuje pastebimas atvirkščias procesas: Sąjūdžio laikais dominavusi senaisiais didžiųjų kunigaikščių vaizdiniais paremta kultūrinė atmintis vis stipriau perėmė komunikacinės atminties, susijusios darniausiai su 1939-1940 m. įvykiais, partizanų kovomis, elementus. Maždaug 15 metų laikas, po kurio ėmė kisti kultūrinė atmintis abiejose sostinėse, plačiau tyrinėtinas reiškinys. Darbinė hipotezė, galinti paaiškinti šį fenomeną, turėtų būti aiškinama generacijų kaitos momentu, tačiau tokią prielaidą reikėtų dar ne kartą tikrinti.Vis dėlto didžiausias skirtumas, kuris krinta į akis apžvelgus situaciją dviejose skirtingo laikotarpio sostinėse, o kartu ir dviejų Lietuvių visuomenėse, yra pats kultūrinės atminties santykio su visuomene rezultatas. Be jokios abejonės, kultūrinė Laikinosios sostinės atmintis darė stiprią įtaką naujojo lietuvių identiteto formavimuisi ir kūrė modernią lietuvių tautą. Vilniaus kultūrinės atminties analizė rodo priešingus rezultatus. Nesugebėjimas sufomuoti kultūrinės atminties strategijos Vilniuje lėmė ne tik daug neišbaigtų atminties vietų susiformavimą, bet ir skatino gana stiprų visuomenės susipriešinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė atmintis; Komunikacinė atmintis; Laikinosios sostinės; Lokaliniai vienetai; Topošas.; Cultural memory; Communicative memory; Local units of the Provisional capital; Platitud.

ENComparison of the evolution of cultural memory in Lithuania's Provisional and current capitals leads to some conclusions. Firstly, it can be maintained that cultural memory in Lithuania's two capitals has been a phenomenon which underwent constant changes. It is worth noting that fundamental changes occurred in the second decade of the Independent Republics. Cultural memory underwent serious transformations in the period of" 1929- 1931 in the Provisional capital and changes started in approximately 10-15 years of the Independence of the Republic of Lithuania in nowadays Vilnius. Two different directions of changes can be identified in the two capitals: communicative memory transformed into cultural in the Provisional capital by accumulating the visions of the old history of Lithuania. Meanwhile the process observed in Vilnius was opposite: cultural memory that dominated in the Reform Movement period and was built on the pictures of the old Grand Dukes started adopting those elements of communicative cultural memory mainly that were biased on the events of 1939-1940, fights of Lithuanian partisans. The period of approximately 15 years, after which transformations in cultural memory began in the both capitals, is a phenomenon worth comprehensive studies. A working hypothesis explaining this phenomenon could be construed on generation change although this presumption should be double-checked.However, having reviewed the situation in the two capitals as well as in two societies of Lithuania, the biggest identifiable difference is the same result of the relationship between cultural memory and society. Undoubtedly, cultural memory of the Provisional capital has heavily predetermined the formation of the new identity of Lithuanians and shaped the modern Lithuanian nation. Analysis of Vilnius cultural memory points out at contrary results. Incapacity to develop cultural memory strategy in Vilnius conditioned that not only incomplete sites of memory were formed but it also lead to a rather serious societal counter-disposition. [From the publication]