The Left or the right? The political logic behind the economic policies of the communist successor parties in Central Europe

LTVidurio Europoje pasikeitus politiniam režimams, daug buvusių komunistinių partijų priėmė "dešiniosios" krypties ekonominės politikos programas. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl žengdamos į politinės konkurencijos erdvę, buvusios komunistinės partijos pasirinko "dešinės" politiką, rodos, bandydamos atstumti potencialų savo elektoratą tuose visuomenės sluoksniuose, kurie labiausiai nukentėjo postkomunistinės transformacijos laikotarpiu. Straipsnyje keliama hipotezė, kad buvusių komunistinių partijų ekonominė politika atstovauja labiau partijų finansinių rėmėjų nei rinkėjų interesams. Hipotezė tikrinama analizuojant šių partijų pozicijas pasirašant dvišales investicijų sutartis. Pritraukdami užsienio investicijas, dvišaliai susitarimai sukelia investicijas priimančios šalies konkurencinės aplinkos pokyčius, ne visuomet naudingus vietos kompanijoms, kurių savininkai yra buvusių komunistinių partijų rėmėjai. Todėl reikia manyti, kad buvusių komunistinių partijų dominuojamos vyriausybės nėra linkusios pasirašinėti dvišales investicijų sutartis. Statistinio tyrimo rezultatai patvirtina šią prielaidą bei straipsnyje keliamą bendresnę hipotezę, kad ekonominę buvusių komunistinių partijų politiką galima sieti su jų finansinių rėmėjų interesais.Reikšminiai žodžiai: Communist parties; Post-communist transformations; Economic policy.

ENIn years following the regime change in central Europe, many communist successor parties (CSPs) have adopted relatively right-wing economic platforms. This paper explores why, upon entering the game of electoral competition, the CSPs have staked right-wing economic positions - as if trying to alienate the potential electorate among the have-nots of the post-communist transformations. Specifically, I propose that CSPs' economic policy is more representative of the interests of the parties' financial donors, rather than the electorate at large. I test this proposition by analyzing the stance that CSPs take towards signing of bilateral investment treaties (BITs). By attracting foreign investment, BITs change the competitive landscape of a host country in ways that are not always beneficial to the domestic companies, owned by supporters of CSPs. Therefore I expect CSP-controlled governments to be hesitant about signing BITs. The results of the statistical investigation support such a hypothesis, as well as the larger claim of the paper, namely, that the economic policy of the communist successor parties is primarily geared towards representing the interests of their financial supporters. [From the publication]