Lietuvių dailės draugija ne vien per nacionalinio atgimimo prizmę

LTPo 1905 m. kultūros gyvenimui tapus laisvesniam, Vilniuje ėmė burtis mieste gyvenę dailės kūrėjai. Nepaisydami nacionalinių skirtumų, 1908 m. jie įsteigė dailininkų profesinę organizaciją - Vilniaus dailininkų draugiją, kuriai iš lietuvių priklausė nacionalinio dailės gyvenimo lyderiai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, P. Rimša bei Antanas Žmuidzinavičius. Neišplėtę konteksto, kuriuo iki šiol apsiribota vertinant Lietuvių dailės draugijos veiklą, turbūt niekada iki galo ir nesuprasime, kaip tas mažasis stebuklas vis dėlto įvyko, ir kalbėdami apie LDD, toliau svyruosime tarp pasididžiavimo bei kuklaus nusižeminimo. Džiugu, kad lietuvių dailės kūrėjai privertė amžininkus juos pastebėti, bet drovu, jog jų dailė buvo beveik mokiniška, lyginant su tuo, ką darė gretimų šalių menininkai. Platesnis kontekstas jokiu būdu nesumenkina LDD veiklos rezultatų, tačiau padeda įvertinti LDD siekius tapti tipiška modernia dailės rėmimo organizacija, jos pastangas įgyvendinti analogiškoms draugijoms būdingus tikslus. LDD programą galima laikyti "standartine" tokio pobūdžio organizacijų programa. Tačiau, skirtingai nuo kitų panašių draugijų, LDD įstengė įgyvendinti tik nedidelę dalį užsibrėžtų tikslų. Sunkumus lėmė negausios pajėgos, menki materialiniai ištekliai, neišvystyta, lėtai brendusi kultūrinė aplinka.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių dailės draugija; The Lithuanian Art Society.

ENThe author of the article is of the opinion that the activities of the Lithuanian Art Society (LAS) have been up to now appreciated only in respect of its contributions to the formation of the Lithuanian national identity, laying foundations for the network of the national cultural institutions. Its originality, however, in comparison with analogous organisations in the structure of the Russian Empire and neighbouring countries has not been approached in a wider national context. The author reviews the history of the establishment and the activities of analogous societies in other countries which enjoyed more freedom and functioned under better material and cultural conditions (Russia, Poland, Finland and others). The author comes to the conclusion that the LAS was established following examples of art societies in other countries, raised analogous aims, made attempts to become a typical organization for the support of art, however, due to its not numerous ranks, scanty material resources, specific cultural environment, the incapacity of which shows up examining the LAS history in the background of other similar societies, managed to realize only a small part of its intended aims. [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History