Autorius ir vardas : keli teoriniai ir interpretaciniai pastebėjimai

LTStraipsnyje aptariamos įvairios žodžio „autorius“ reikšmės, analizuojamos galimos sąsajos tarp autoriaus ir vardo. Išskiriamos šešios „autoriaus“ reikšmės: realus autorius; autorius kaip kūrybinio akto subjektas; fiktyvus autorius; miręs autorius; autorius kaip autorinė funkcija; virtualus autorius. Šios reikšmės apibūdinamos remiantis R. Ingardeno, M. Bachtino, R. Barthes'o, M. Foucault koncepcijomis. Jų ir G. Genette'o parataksto teorijos pagrindu analizuojami įvairūs autoriaus ir vardo santykiai: kai prioritetas teikiamas autoriui (Maironio ir Radzevičiaus atvejai); vardui (Algio Mickūno, Arvydo Šliogerio „Filosofijos gimimas“); kai metaliteratūriškai žaidžiama ir autoriumi, ir vardu (Antono Čechovo „Žuvėdra“, Boriso Akunino „Žuvėdra“). Šių diskursų analizė rodo, kad autorius – tai teorinis konstruktas, gravituojantis tarp autoriaus ir teksto pozicijų; kad „funkcinis kategorijų perkainojimas“ dažniausiai susijęs su vardu, o ne su autoriumi; kad autorius ir vardas šiandien tėra diskursai, egzistuojantys tik skaitytojo dėka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autorius; Filosofija; Kultūra; Literatūra; Paratekstas; Reikšmė; Vardas; Author; Culture; Literature; Literature, philosophy; Meaning; Name; Paratext; Philosophy.

ENArticle deals with various author's meanings, possible links between the author and the name are analysed. Six author's meanings are singled out: a real author; an author as a subject of a creative act; a fictional author; a dead author; an author as an author function; a virtual author. These meanings are defined on the base of conceptions by R. Ingarden, M. Bachtin, R. Barthes, M. Foucault. On the ground of their and G. Genette‘s theory of paratext, various relations between the author and the name are analysed (when the priority is given to the author (the cases of Maironis and Radzevičius); the name ("The Birth of Philosophy" by Algis Mickūnas, Arvydas Šliogeris); when there is a meta-literary play with both the author and the name ("The Seagull" by Anton Chekhov, "The Seagull" by Boris Akunin). An analysis of these discourses suggests that the author is a theoretical construct gravitating between authorial and textual positions; that "functional re-evaluation of categories" is usually related with the name and not with the author; that today the author and the name are just discourses existing thanks to the reader. [From the publication]