Karo patirtis : moteriškumo (re)prezentacijos Agatės Nesaulės, Birutės Pūkelevičiūtės ir Nelės Mazalaitės romanuose

LTĮprasta manyti, kad vyriškoji istorija, t. y., karas, emigracija, tremtis, adekvačiau įvaizdinama būtent vyro rašytojo akimis. Dauguma memuarų bei grožinių tekstų apie karą ir mūšio laukus sukurta stipriosios lyties. Tačiau norint suvokti bei praskleisti (re)prezentacijos skirtumus, būtina pažvelgti kitu kampu: pasigilinti į moteriškąją karo traktuotę, kuri dažniausiai kaltinama situacijos supaprastinimu, sentimentalizavimu, o pačios autorės nurašomos į antraeilės svarbos rašytojų gretą. Remiantis konkrečiais baltų egzodo literatūros pavyzdžiais (Agatės Nesaulės, Birutės Pūkelevičiūtės, Nelės Mazalaitės romanais) bandoma pažvelgti, kaip karas paveikė moters vietą bei moteriškumo reprezentacijas socialinėje ir simbolinėje erdvėje. Tradiciškai esmine laikoma moters reprodukcinė užduotis, moters vaidmuo socialinės praktikos rėmuose, tačiau karo situacija keičia visų šių pamatinių sąvokų turinį. Moteriškumo prasmių labirintai, moters patirtis bei identifikacijos formos analizuojamos pasitelkiant aktyvumo/pasyvumo, vyro/moters, motinos/dukros santykių modelius. Karo situacijoje moters kūnas tampa "viešąja erdve". Vyras - karys moters akyse įgyja neigiamą konotaciją: tai užkariautojas, diktuojantis sąlygas, nužeminantis moterį iki seksualinės funkcijos. Apibendrinant teigiama, kad karas išprovokavo naujų lyties aspektų vaizdavimą literatūroje. Karas sustiprino tradicinį vyriškumo kanoną, legitimuodamas agresyvųjį vyriškumą, ir esmingai transformavo, netgi deformavo įprastas moters savivertės, motinystės, matrilinijos reprezentacijas. Romanų analizė provokuoja netikėtą įžvalgą, kad išskirtinėmis aplinkybėmis išryškėja ne tiek baltų ir kitų tautų, kiek moteriškosios ir vyriškosios paradigmų skirtumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzodas; Karas; Lietuvių ir latvių moterų romanas; Prezentacija; Reprezentacija; Feministinė kritika; Exile; war; Lithuanian and Latvian women's writing; Presentation; Representation; Feministic critics; Egzodas; Feministinė kritika.; Exile; Lithuanian and Latvian women’s writing; Feministic critics.

ENBased on the concrete examples of Lithuanian and Latvian exile novels (Agate Nesaule‘s, Birutė Pūkelevičiūtė‘s, and Nelė Mazalaitė‘s), the article analyzes how the war influenced a woman‘s place and the (re)presentations of femininity in the social and symbolic space. The labyrinth of meanings of femininity, the clash of male and female experiences and identification forms are analyzed with the help of the activeness/passiveness, man/woman, and mother/daughter relationship models. The conditions of war facilitated the intensive development of the formula of masculinity, which Friedrich Nietzsche defined as work, war, and sex. In the environment of value disbalance, these masculinity- oriented concepts ruled and dictated women‘s social roles. In the situation of war the woman‘s body became a "public space”. The image of a man-warrior had a negative connotation in the eyes of a woman: it was a man-conqueror, who dictated conditions and reduced a woman‘s function to solely sexual. The author concludes that the war provoked new meanings of the sexual aspect. It strengthened the traditional canon of masculinity, legitimized the aggressive masculinity, and meaningfully transformed and even deformed the usual representations of woman's self-worth and motherhood. The analysis of novels provokes the unexpected insight that in these exceptional conditions differences of male and female paradigms are more highlighted than the ones of Baltic and other nations. [From the publication]