Pasaulio jaunimo irklavimo vicečempiono ir olimpinių žaidynių prizininko rengimosi analizė ir parengtumo kaitos keturmečiu olimpiniu ciklu būdingi bruožai

LTLietuvos irklavimo sporto raida yra labai permaininga – puikių sportinių laimėjimų laikotarpius keičia laiko tarpsniai, kai sportinis meistriškumas sumažėja. Sporto mokslas įgauna vis svarbesnę reikšmę ugdant didelio meistriškumo sportininkus. Irkluotojų rengimąsi nagrinėja daugelio šalių mokslininkai (Hagerman, 1988; Steinaker, 1993; Yoshiga, Higuchi, 2003), tarp jų ir mūsų šalies atstovai (Raslanas, 1998; Staras, Arelis, Venslovaitė, 2001; Skernevičius irkt., 2004), kurie tiria Lietuvos didelio meistriškumo irkluotojų rengimosi problemas. Norint neatsilikti nuo mokslo pažangos irkluotojų rengimosi eigą būtina tyrinėti nuolat. Tyrimo objektas – Lietuvos irklavimo rinktinės irkluotojų rengimasis ir parengtumas. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos irklavimo rinktinės irkluotojų fizinį išsivystymą, fizinį parengtumą, gebėjimus, funkcinį pajėgumą, išryškinti puikius sportinius rezultatus pasiekusio sportininko rengimosi ir parengtumo bruožus. Tyrime dalyvavo 10 Lietuvos irklavimo rinktinės kandidatų, vienas iš jų šiais metais pasiekė labai gerus sportinius rezultatus. Išanalizuotas šio sportininko rengimasis keturmečiu olimpiniu ciklu, sportininko dienoraštis ir trenerio apibendrintos ataskaitos, sportininko varžybinė veikla. Ištirta organizmo adaptacijos prie fizinių krūvių eiga.Tyrimo rezultatai parodė, kad didelio meistriškumo jaunojo irkluotojo atliktas fizinis krūvis keturmečiu olimpiniu ciklu didėjo, nors ketvirtųjų metų darbo apimtis buvo nedidelė ir turi galimybių didėti. Tačiau tinkamai paskirstytas darbo intensyvumas, atitinkantis sportininko organizmo adaptacines galimybes, padėjo svarbiausiose varžybose pasiekti labai gerus sportinius rezultatus. Per keturmetį ciklą labai padidėjo sportininko raumenų masė, plaštakų jėga, VRSG, AARG, 10 s maksimalių pastangų specialusis galingumas kito mažiau, tačiau buvo optimalaus lygio, prilygo Lietuvos rinktinės irkluotojų vidurkiams. Taikomi fiziniai krūviai labiausiai veikė aerobinių galių tarp anaerobinio slenksčio ir kritinio intensyvumo ribų bei V02 max kaitą. Kraujotakos sistema gerai adaptavosi prie taikomų fizinių krūvių, tirti rodikliai buvo daug geresni už Lietuvos irklavimo rinktinės vidutines reikšmes. Dauguma užfiksuotų parengtumo ir funkcinio pajėgumo rodiklių atitiko modelines charakteristikas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fiziniai krūviai; Fizinis išsivystymas; Funkcinis pajėgumas; Irklavimas; Parengtumas; Fitness; Functional capacity; Physical development; Physical loads; Rowing.

ENDevelopment of rowing in Lithuania has been with varying degrees of success from periods of high performance to low achievements and vice versa. The sport science has been gaining an increasing role in the training of high performance athletes. The problems faced in rowers' training are analysed by a big number of scientists from various countries (Hagerman, 1988; Steinaker, 1993; Yoshiga, Higuchi, 2003). The challenges of high performance athlete training and difficulties encountered working with rowers have been also discussed by Lithuanian scientists (Raslanas, 1998; Štaras, Arelis, Venslovaitė, 2001; Skernevičius and others, 2004). Not to stand behind the scientific progress, the research in the process of rowers' training is becoming of urgent importance. The object of the research is training of Lithuanian national rowing team and its members' fitness. The goal of the research is to investigate physical development, physical fitness, abilities, functional capacity of athletes in Lithuanian national rowing team and to highlight features in training and fitness of an athlete with particularly high sport performance achievements. The sample of the research included 10 candidates of Lithuanian national rowing team. Lately one of them has demonstrated very high performance results.The athlete's training in the four-year Olympic cycle, the athlete's diary and generalised reports of the coach as well as competitive performance were analysed. The process of athlete's body adaptation to physical loads was investigated (Skernevičius et al, 2004). Though during the four-year Olympic cycle the physical loads volume in the training of high performance young athlete showed an upward tendency, the physical load in the fourth year was not intensive and may be increased. However, appropriate distribution of work intensity, which was compatible with sportsman's adaptive potential, allowed for high achievements. During the four-year Olympic cycle, a considerable improvement in muscle mass and hand power, SMCC and AAMC was identified. Though the special capacity at 10 s maximum effort test changed less, it was of optimal level and met the average capacity of the Lithuanian national rowing team. The applied physical loads have the biggest effect on change in aerobic power within the range of anaerobic threshold and critical intensity, V02 max. The circulatory system demonstrated high adaptivity to the applied physical loads and the investigated parameters considerably exceeded the average of the Lithuanian national rowing team. The majority of parameters in fitness and functional capacity were equal to model characteristics. [From the publication]