Motor- ir moto- : tarptautiniai skoliniai ir lietuviški dariniai

LTStraipsnyje aptariami tarptautiniai skoliniai su motor- ir moto-, jų įsitvirtinimas lietuvių kalboje, taip pat analizuojami dariniai su šiais dėmenimis. Autorius teigia, kad ir skoliniuose, ir savuosiuose dariniuose vyrauja tarptautiškesnis prancūziškos kilmės dėmuo moto-; angliškos kilmės motor- pasitaiko tik savuose dariniuose, o jų atrama motoras ‘engine, motor’ pakeistas lietuvišku žodžiu variklis. Nors specialiai teiktas (vengiant neteiktino benzopjūklo ‘petrol saw’) motorpjūklis yra tinkamas savas darinys, tai anaiptol nėra privalomo modelio pavyzdys – juo negalima teisinti iš vienintelės dėmenį motor- turinčios anglų kalbos plintančio žodžio motorsportas. Tai, kad per laiką besiklostančios mikrosistemos nėra vienalytės (homogeniškos), o jų norminimas – ne visai nuoseklus (normos variantinės), yra ne tik analizės išvada, bet ir tyrinėjimų prielaida. Vis dėlto uniforminio vienodumo negalima tikėtis, galimas ne visiškas vienalytiškumas, o tik įvairialyčių mikrosistemos narių pusiausvyra.Reikšminiai žodžiai: Motor- ir moto-; Tarptautiniai skoliniai; Lietuviški dariniai; Motor- and moto-; International borrowings; Lithuanian derivatives and compounds.

ENThis article discusses the international loanwords with motor- and moto-, and their entrenchment in Lithuanian. Derivatives with these stems are also analysed. The author asserts, that preference is given to the more international moto- of French origin in borrowings and native derivatives and compounds, while motor- gave rise to native new words only, whereas their base motoras ('engine, motor') has been substituted by the Lithuanian word variklis. To avoid the norm-violating compound benzopjūklas (petrol saw), the word motorpjūklis (motor saw) was suggested as an appropriate native compound, but is by no means the only possibility according to this system. The English borrowing motorsportas (motor sport)with the English motor- does not yet signal the making of a new model. The fact that the micro-systems of words evolving and developing through ages are not homogeneous, and that their conformity with the norm is not a consistent process, is not just the conclusion of this analysis, but also a premise for further research. Uniform homogeneity cannot be achieved; the only feasible situation would be a balance between heterogeneous members of the microsystem.