LTTikriniai žodžiai, arba vardai, - tai žodžiai arba žodžių junginiai, tik įvardijantys atskirus objektus, bet nenurodantys jų ypatybių, t. y. neišreiškiantys sąvokos. Jais daiktas tiesiog išskiriamas iš kitų tos klasės daiktų - asmenų, geografinių objektų, vietų ir pan. Tikriniai žodžiai dažniausiai skiriami į dvi grupes: gyvių vardus (antroponimai, zoonimai, mitonimai) ir negyvųjų objektų vardus (toponimai, hidronimai etc.). Tikriniai žodžiai neretai pasižymi ekspresijos galimybėmis ir yra svarbūs meninio teksto elementai. Šiame straipsnyje tyrinėjama, kokių kontekstų ženklai yra rašytojos ir dailininkės Jurgos Ivanauskaitės eilėraščių knygoje Odė džiaugsmui pavartoti tikriniai žodžiai. Knygoje rasta 120 tikrinių žodžių: 54 gyvių vardai (27 antroponimai ir 27 mitonimai), 66 negyvųjų objektų vardai (39 toponimai, 11 kūrinių pavadinimų etc.). Ištyrus tikrinių žodžių vartoseną galima konstatuoti, kad jie skaitytoją nuveda į įvairius tekstus supančius kontekstus. Pirmiausia reikia pasakyti, kad pati autorė (ir lyrinis subjektas) buvo žodžio menui, o ypač dailei neabejinga pasaulio pilietė. Tikrinių žodžių vartosena rodo itin stiprų (dėl suprantamų eilėraščių kūrimo aplinkybių) religini kontekstą. Sunku pasakyti, kuri -katalikybė ar Rytų religija / religijos - yra svarbesnė. Matyti, kad ypač mirties akivaizdoje žmogaus širdyje telpa viskas. Vis dėlto kai kurie tekstai rodo, kad skausmingiausiomis akimirkomis kreipiamasi į Jėzų, Mariją ir Angelą Sargą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tikrinis žodis; Kontekstų ženklai; Kontekstas; Antroponimas; Mitonimai; Toponimas; Proper noun; Context signs; Context; Anthroponym; Mythonym; Toponym; Tikriniai žodžiai; Teksto struktūra; Proper nouns; Text structure.
ENProper nouns or names arc words or word units nominating certain objects without referring to their peculiarities, i.e. they do not denote a concept. Proper nouns are used to distinguish an entity from other entities of the same class - people, geographical objects, places and so on. Proper nouns most often arc divided into two groups: names of living beings (anthroponyms, zoonyms, mythonyms) and names of objects (toponyms, hydronyms, etc.). Proper nouns often demonstrate possibilities of expressiveness and arc important elements in the texts of poetry. The aim of the present paper is to analyze the contexts with the proper names used in the poetry book Odė džiaugsmui by Jurga Ivanauskaitė, a writer and artist. 120 proper names - 54 names of living beings (27 anthroponyms and 27 mythonyms) and 66 names of objects (39 toponyms, 11 names of works of literature, etc) were found in the book. The analysis of the usage of the proper names shows that they take the reader to various contexts. First of all, it should be mentioned that the lyrical subject (the author herself) was a world citizen not indifferent to the art of words and especially to the fine arts. The usage of the proper names shows especially strong religious context (due to the obvious circumstances of writing the book). It is hard to tell which religion - Catholicism or an eastern religion / religions - is of greater importance. It is clear that in the presence of death, the human heart is full of everything. However, some texts show that in the most painful moments Jesus, Mary and Angel are addressed most often. [From the publication]