Šiaurės Lietuvos medinė smulkioji sakralinė architektūra

LTRemiantis archyvine ikonografine medžiaga, straipsnyje analizuojama XIX a. II pusės - XX a. pradžios Šiaurės Lietuvos smulkioji sakralinė architektūra (mediniai paminklai – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai ir koplytėlės) ir jos dvasinis turinys. Pristatomi šiame areale paplitusių paminklų tipai, būdingi jų architektūros bruožai ir dekoro ypatumai. Straipsniu siekiama atskleisti XIX a. II pusės - XX a. pradžios Šiaurės Lietuvos smulkiosios sakralinės architektūros lokalinius savitumus bei tarpregioninių kryždirbystės tradicijų įtakoje susiformavusius meninės raiškos bruožus. XIX a. II pusės - XX a. pradžios Šiaurės Lietuvos kryždirbystės panorama atskleidžia daugiau ar mažiau visai Lietuvai būdingą medinių paminklų rūšinę įvairovę. Populiariausios ir maždaug tolygiai paplitusios paminklų formos yra mediniai kryžiai ir koplytstulpiai, tuo tarpu ant žemės pastatomos koplytėlės gausiau statytos vakarinėje, o stogastulpiai – rytinėje krašto dalyje. Šių paminklų formų bei dekoro savitumą lėmė regioninės ir lokalinės kryždirbystės tradicijos, o unikalumą užtikrino keleto skirtingų tipų paminklams būdingų architektūrinių formų jungtys.Reikšminiai žodžiai: Šiaurės Lietuva; Kryždirbystė; Kryžiai; Koplytėlės; Stogastulpiai; Koplytstulpiai; šventųjų skulptūros; Northen Lithuania; Cross making; Crosses; Chapels; Small shrines; Sculptures of the saints; Medinė sakralinė architektūra; Mediniai paminklai; Lietuvos regionai; wooden sacral architecture; wooden monuments; Lithuania regions; Northern Lithuania.

ENThe peculiarities of the monuments of wooden architecture in the second half of the 19th century and the beginning of the 20th century formed in Northern Lithuania because of the interaction of the cross making traditions in two regions - Aukštaitija and Žemaitija (Highlands and Lowlands). Generalizing it can be said that panorama of cross making in Northern Lithuania more or less reflects the variety of wooden monuments characteristic of the whole of Lithuania. The regional and local cross-making traditions predetermined the peculiarity of the monument forms and decor of this region, and the specific combinations of architectural forms ensure its uniqueness. [From the publication]