Istorinės ir kultūros asmenybės negrožinėje lietuvių prozoje vaikams

LTStraipsnyje analizuojama XIX-XXI a. negrožinė lietuvių vaikų proza, vaizduojanti istorines ir kultūros asmenybes. Iškeliama svarbi tokių tekstų teorinė problema: faktinio, dokumentinio ir meninio vaizdavimo sampyna. Chronologiškai apžvelgiama negrožinės lietuvių vaikų prozos raida. Jos ištakomis laikytini Motiejaus Valančiaus hagiografiniai tekstai. Tačiau iš esmės populiarinti tam tikrus asmenis pradėta daug vėliau, kai rašyti ėmė pozityvistiškai nusiteikę autoriai (Petras Vileišis, Šatrijos Ragana). Ypatingą vietą šiame kontekste užima Pranas Mašiotas, savo darbais paskatinęs tokių tekstų radimąsi. Akivaizdžiai skiriasi adoruojamų, iškeliamų asmenybių spektras, pavyzdžiui, sovietinėje Lietuvoje (antologija „Čia užaugau“) ir dabartinėje. Taigi nagrinėjamoji literatūra gerai atspindi laiko dvasią, ideologines pervartas. Reikšmingos serijos, skirtos įžymių žmonių populiarinimui („Tėviškė“, „Gyvenimas ir kūryba“). Daugiausia rašyta apie kunigaikščius, rašytojus. Šiuo metu stebima nauja tendencija – orientavimasis į nedidelį vaiką, pradinuką (Rytis Daukantas). Apskritai daugiausia kalbamų knygų parengta orientuojantis į vyresnio mokyklinio amžiaus vaikus.Tekstai apie įžymius savo tautos ir kitų kraštų asmenis – niekuo nepakeičiama vaikų auklėjimo, dorinio ugdymo priemonė. Visi tokie tekstai atlieka pavyzdžio (exemplum) funkciją. Vaiko kultūros lobyną turi sudaryti pasakojimai apie žymius, sektinus žmones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biografija; Dokumentas; Faktas; Lietuvių vaikų literatūra; Negrožinė proza; Paveikslas; Pavyzdys; Portretas; Šviečiamieji didaktiniai tikslai; Biography; Document; Educational didactic aims; Example; Fact; Lithuanian children's literature; Non-fictional prose; Picture; Portrait.

ENArticle analyses Lithuanian non-fictional children's prose of the 19th-21st c. dealing with historical and cultural personalities. An important theoretical problem of such texts is being discussed: it is the interrelation between factual, documentary and artistic rendering. The chronological development of Lithuanian non-fictional children's prose is overviewed. Hagiographie texts of Motiejus Valančius are considered to be the source of such literature. However, the essential popularisation of certain persons started much later when such authors as Petras Vileišis and Šatrijos Ragana, adherents of the philosophy of positivism, started writing. Pranas Mašiotas, whose works stimulated the appearance of such texts, has a particular place in this context. The spectrum of adored personalities in, for instance, Soviet Lithuania (the anthology "Čia užaugau") and nowadays is different. Thus literature under analysis reflects the spirit of the times and ideological barriers well. Sets of books aimed at popularising famous people ("Tėviškė", "Gyvenimas ir kūryba") are important. Most texts are about Lithuanian dukes, writers. A new tendency has been noticed recently, and it is the fact that such literature is geared towards a small child, a primary school student (Rytis Daukantas).On the whole most books under analysis are oriented towards lower high school students. Texts about famous people of the native and other countries are indispensable means of moral education of children. They all perform the archaic function of example (Lat. exemplum). The cultural thesaurus of the child has to be composed of the tales about famous people, people to be followed. [From the publication]