Julijonas Lindė-Dobilas, kurio niekas necitavo ir niekas neskaitė

LTJulijonas Lindė-Dobilas žinomas kaip pirmojo lietuvių psichologinio ir socialinio romano, daugelio literatūrinės kritikos ir estetikos darbų autorius, ilgametis Panevėžio gimnazijos direktorius. Nepaisant visų savo nuopelnų, tinkamo įvertinimo Dobilas nesusilaukė. 1936 m. literatūros istorijos autorius Vincas Mykolaitis- Putinas neskiria nė vienos eilutės Dobilui, o Juozas Keliuotis teigia, kad kritikai neminėjo, o skaitytojai net nežinojo tokį rašytoją esant. Dobilas kaip asmenybė susiformavo ne Lietuvoje, o gilias liuteroniškas tradicijas turinčioje Latvijoje, kurioje jis ne tik baigė vokiečių gimnaziją, bet ir kunigavo apie 15 metų. Taip susiformavo savitas Dobilo kultūrinis mentalitetas, kuris susipriešino su Lietuvoje dominuojančia pozityvistine ir materialistine pasaulėvoka. Metodologinėmis nuostatomis Dobilas artimas vokiečių "dvasios istorijos" mokyklai. Dobilas sukuria idealistinę kultūrinę lietuvių tautos koncepciją, kurios pamatinė idėja reiškė, kad dabartinė kultūros būsena yra ne kas kita, kaip tautos dvasios objektyvacija. Norėdama pasiekti Vakarų kultūros lygį Lietuva turi eiti vieninteliu įmanomu keliu - brandinti savo tautos dvasią, kuri kol kas generuoja tik gana primityvias formas. Šiame kelyje Lietuva privalės pervertinti kai kurias vertybes, tarp jų ir senovės kultą ar pasididžiavimą savo kalbos senumu. Tauta atgims per artojėlio (valstiečio) dvasios kultūrinimą. Toks konceptualiai nuoseklus požiūris į meno, o per jas ir į tautos dvasios problemas lietuvių kultūroje buvo ne tik naujas, bet psichologiškai ir sunkiai priimtinas, jau vien dėl to, kad Dobilas nežadėjo greito tautos pabudimo.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Julijonas Lindė - dobilas; Tautos dvasia; Pozitiyvizmas; Idealizmas; "dvasios" istorijos mokykla; Kultūrinis mentalitetas; Viduramžiai; Renesansas; Meno srovės; Naujieji laikai; Kultūra; Meno esmė.; Tautos dvasia; Lithuanian literature; Romanas; Vertybės; Julijonas Lindė - dobilas; Nation's spirit; „dvasios istorijos"; Positivism; Mokykla; Idealism; The Middle Ages; Renessaince; Development of culture; Stages of spiritual development; Spirit's history school; Capabilities; Meno esmė; Religion.; Nation's spirit; Taine; Dilthey; Croce; Renaissance; Religion.

ENJulijonas Lindė-Dobilas is well-known as the author of the first Lithuanian psychological and social novel, numerous literary criticism and aesthetic works, the long-time director of Panevėžys Gymnasium. Contemporaries described him as an extremely spiritual, introvert man, the most conscious preacher of idealism, who searched for manifestations of Lithuanian character, and sought to understand Lithuanian literature in the context of the world literature. Despite all his merits, Dobilas has been underestimated. Putinas, the author of the History of Literature published in 1936, does not dedicate a line to Dobilas, while Keliuotis claims that Dobilas was not a popular writer, because literary critics have not quoted him, have not analysed him, while ordinary readers have not known that such writer ever existed. Such literary isolation of Dobilas could be explained because Dobilas as a personality was formed not in Lithuania, but in Latvia, which had deep Lutheran traditions, where he not only graduated from German gymnasium, but also was a minister for about 15 years.According to methodological attitudes, Dobilas is close to the German school of the "history of the spirit". Dobilas created an idealistic cultural conception of Lithuanian nation, the underlying idea of which declared that "not the substance gives forms to the spirit, but the spirit per se creates it for itself. In order to reach Western cultural state, Lithuania has to go down only one possible road - to nurture its nation's spirit, which so far generates only fairly primitive forms. On this road Lithuania will have to re-evaluate some values, among them the antiquity cult or pride in its archaic language. The nation will be reborn through the cultivation of the ploughman's (peasant's) spirit. Such conceptually consistent approach to art and through it to the nation's spiritual problems in Lithuanian culture was not only new but also psychologically hardly acceptable because Dobilas did not promise the quick rebirth of the nation. [From the publication]