LTStraipsnyje yra analizuojama medžiaga iš Ludviko Krzywickio 1859 – 1941 m. tyrinėtų Lietuvos piliakalnių, kuri yra saugoma Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje Baltų archeologijos skyriuje. Šiame skyriuje yra saugomi radiniai iš Dūkštų (Ignalinos r.) ir Petrešiūnų (Rokiškio r.) piliakalnių. Dūkštų piliakalnio radiniai yra dvi molinės liejimo formos, kurios galėjo būti naudojamos antkaklių gamybai, bei 37 lipdytinės keramikos fragmentai. Pastarųjų beveik 70% sudaro brūkšniuotoji keramika, kurioje ornamentas yra vidinėje ir išorinėje pusėje. Radiniai yra datuojami ankstyvuoju geležies amžiumi. Toks datavimas nustatytas remiantis dviejų liejimo indų fragmentais. Petrašiūnų piliakalnio tyrinėjimų medžiagą sudaro ankstyvajam geležies amžiui priskiriami 33 brūkšniuotosios keramikos fragmentai ir ankstyvųjų viduramžių 60 dirbinių rinkinys, kuriame yra daugiausia geležinių dirbinių. Kaip pavyzdžius galima išvardinti du geležinius raktus, apkaustytą variu ir bronza geležinę spyną, geležinę Z tipo pagal Vytauto Kazakevičiaus klasifikaciją kalavijo rankenos buoželę, du geležinius makštų apkalus. Dviejų ovalių skiltuvų fragmentus. Daroma prielaida, kad ši medžiaga yra ne iš L. Krzywickio kasinėjimų, nes minėti radiniai nėra minimi jo parengtoje Petrešiūnų kasinėjimų ataskaitoje ar L. Krzywickio publikacijose. Kita didžioji dalis tyrinėtojo kasinėjimų medžiagos, saugomos Baltų archeologijos skyriuje, yra įdomūs savo forma ir ornamentų gausa tūkstančiai keramikos fragmentų, datuojamų nuo ankstyvojo geležies amžiaus iki ankstyvųjų viduramžių. Šie keramikos fragmentai yra iš Žemaitijos, tačiau tikslios jų radimvietės nėra nustatytos.Reikšminiai žodžiai: Geležies amžius; Piliakalniai; Keramika; Archeologijos mokslo istorija; Iron Age; Hill forts; Pottery; History of archaeology; Liudvikas Krzyvickis; Tyrinėjimai; Radiniai; Valstybinis archeologijos muziejus Varšuvoje; Ludwik Krzywicki; Hill-forts; Investigations; Artefacts; State Archaeological Museum in Warsaw.
ENIn the article is analysed the material from Lithuanian earthworks investigated by Ludwik Krzywicki (1859-1941),which is held in In the Department of Balt Archaeology of the State Archaeological Museum in Warsaw. There are three sets of finds from the earthwork at Dukszty (at present, Dūkšteliai, Ignalinos r.), from the earthwork at Petraszuny (at present, Petrešiūnai, Rokiškio r.) and from a number of undetermined earthworks. A small collection of finds from Dukszty includes two fragments of clay casting moulds, most probably used for making neck-rings, and 37 fragments of hand-built ceramics. Approximately 70 % of these fragments are with a stroked ornament, which in most of them appears on both sides. This pottery - the form of the rim and the manner of ornamentation - indicates that the material is from the Early Iron Age. The above dating is supported also by the fragments of two casting moulds. The material from Petraszuny includes 33 fragments of pottery with a stroked surface which can be dated to the Early Iron Age and a set of more than 60 objects, most of them iron, dated to the Early Medieval period. These are the following materials: iron padlock decorated with copper or bronze foil, two iron keys, iron three-part sword pommel terminal, type Z, of Vytautas Kazakevičius, 2 iron scabbard mounts and etc. In the report from the investigation at Petraszuny published by Krzywicki none of these objects are mentioned so - most probably - they did not originate at Petraszuny at all. None of these striking finds are mentioned in any of Krzywicki's publications. Presumably, these materials do not come from his research at all.The other most part of archaeological material originating from the research of Ludwik Krzywicki now held by the State Archaeological Museum in Warsaw includes a highly interesting set of ceramics, representative for the material culture of Lithuania spanning Early Iron Age to the the Early Medieval Period. The most interesting set by far is that of more than 60 iron objects which in the past was associated incorrectly with the earthwork at Petraszuny. The author of the article hopes that the continued search of the archives will help to determine the true place of origin of these finds and will help in resolving the question of whether this series originated from one location (an earthwork?) or it is a collection of objects discovered at a number of different archeological sites.