Etninių muzikos instrumentų vardai ir jų atkuriamosios reikšmės - seniausių ūkininkavimo būdų tyrimo Šaltinis

LTStraipsnio tikslas - pagal lietuvių ir kaimyninių Šiaurės Europos taurų etninių muzikos instrumentų vardus ir jų atkuriamąsias reikšmes apibrėžti seniausius ūkininkavimo būdus. Uždaviniai - išgvildenti ir sugretinti muzikos instrumentų vardus, nustatyti jų atkuriamąsias reikšmes, jas susieti su senosios gyvensenos laikotarpiais. Objektas - lietuvių ir kaimyninių tautų etninių muzikos instrumentų vardai. Metodai - analizė, lyginimas, rekonstrukcija, apibendrinimas. Rezultatai - iškeliama hipotezė, kad skirtingai nuo etninės istorijos tyrimuose vyraujančios nuomonės, lietuvių ir kaimyninių tautų seniausi ūkininkavimo būdai greičiausiai buvo ne žemdirbystė, bet medžioklė, gyvulininkystė ir netgi žvejyba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etniniai muzikos instrumentai; Vardai; Baltai; Medžioklė; Gyvulininkystė; žvejyba; Ethnic musical instruments; Names; The Balts; Hunting; Animal husbandry; Fishing; žvejyba.; The Baits; Fishing.

ENAccording to the latest research made by the author it is evident that the names of the ethnic musical instruments reflect the features of the ancient life and forms of the rural economy. The terms of the wind instruments and especially their meanings reconstructed show very strong traditions of hunting and animal husbandry; on the other hand, we don't have any evidence about the traditions of agriculture. The relics of the fishers' culture which has been revealed by archaeologists during the last decades, most probably, are the string instrument kanklės reflecting the shapes of the relic fishes of the peoples in the Baltic Sea region, while there are no direct parallels with fishing in the names of the instruments. The results of the research show that in contrast to the prevailing opinion, Lithuanians and the neighbouring nations preserved not only traditions of agriculture, but even those of fishing, hunting and cattle-breading. Thus, the reconstructed meanings of the names of trumpets, whistles and reed-pipes show us not only the relicts from the times of the community of the ancient Baits and Slavs in the 3rd - 2nd millennium В. С but even the period of the community of the Indo-Europeans in Northern Europe in the 5th - 3rd millennium В. С The correlation with the archaeological data shows us that these meanings of the names of the musical instruments reflect mainly the traditions of the ancient Mesolithic and Neolithic cultures of hunting and animal husbandry from the 6th - 4th millennium В. С and of the middle of the Neolithic culture of 3rd millennium В. С It is obvious that these reflections do not reveal the traditions of the later agricultural layer from the late Neolithic and early Bronze Age of the 2nd - 1st millennium В. С. [From the publication]