Jono Šliūpo autobiografijos

LTJonas Šliūpas tikriausiai yra vienintelis lietuvis, parašęs net keturias autobiografijas. Pirmą kartą savo gyvenimą jis ėmėsi aprašyti 1903 metais, "Varpe", kur buvo išspausdinti "Aušros" dalyvių ir organizatorių atsiminimai. Šliūpo rašinys vadinosi "Minės apie mano prietykius prie "Aušros"". Antroji autobiografija "Jaunatvė - gyvenimo pavasaris. Rinkinys biographiškų bruožų iš gyvenimo Dr. Šliūpo" pasirodė jau atskira knygele 1927 metais ir buvo išleista paties Šliūpo įsteigtoje "Titnago" spaustuvėje. Trečioji autobiografija „Iš mano atsiminimų“, rašyta 1931-aisiais, buvo išspausdinta 1934 metais J. V. Girdvainio parengtoje knygoje "Aušrininkas Jonas Šliūpas. Medžiaga jo biografijai ir Lietuvos kultūros istorijai". Ketvirtoji autobiografija, rašyta 1941 metais, "Trumputė epizodiška mano gyvenimo eigos apibrėža - išpažintis", buvo išspausdinta JAV tik 1979-aisiais Juozo Jakšto parengtoje biografinėje knygoje "Dr. Jonas Šliūpas. Jo raštai ir tautinė veikla". Straipsnyje siekiama parodyti, kad visos jo autobiografijos - tai vis tas pats pasakojimas apie save. Nors chronologiškai keitėsi jų pradžios ir pabaigos, pasakojimus organizuojančios atramos, asmens tapatybės šerdis - lietuvybė, laisvamanybė ir įsipareigojimas lietuvių kultūrai - nekito. Lietuviškąją tapatybę Šliūpas paveldėjo iš šeimos. Laisvamanybę įgijo veikiamas kultūrinio proceso. Buvimas laisvamaniu įvairiais gyvenimo tarpsniais derėjo su socialistinėmis idėjomis, tikėjimu mokslu ir pažanga. Šios idėjos atsispindi Šliūpo straipsniuose, kurie yra tapę sudedamąja jo autobiografijų dalimi.Reikšminiai žodžiai: Autobiografija; Laisvamanybė; Lietuvybė; Asmens tapatybė.; Autobiography; Free-thinking; Lithuanity; Human identity; Asmens tapatybė.

ENThe article seeks to reveal that all four autobiographies of Jonas Šliūpas are one and the same story about oneself. Although the beginnings and the endings of the autobiographies changed from the point of view of chronology, the pillars organizing the stories, i.e. the core of human identity (Lithuanity, freethinking, and commitment to Lithuanian culture), have remained the same. Jonas Šliūpas inherited the Lithuanian identity from his family. Free-thinking was acquired under the influence of cultural process. The status of a free-thinker conformed to socialist ideas, the belief in science and progress at various stages of his life. The following ideas are reflected in the articles by Jonas Šliūpas, which have already become an integral part of his autobiographies. [From the publication]