Konceptualiųjų metaforų etinis aspektas advokatų kalbose

LTNaujųjų laikų metaforos, kaip kognityvinio fenomeno, apibūdinimas akcentuoja svarbią retorinę metaforos funkciją – padėti tiksliai perteikti tam tikrą informaciją, įkūnyti turinį ir oponuoja klasikinei retorikai, į metaforą žvelgusiai kaip į ornatus, arba decorum funkciją atliekantį tropą. Metafora nėra diskurso puošmena. Ji turi ne tik emocinę vertę, nes perteikia naują informaciją. Ši informacija apie kokį nors reiškinį esti kalbėtojo sąmonėje, ji vadinama mąstymo vienetu – arba konceptu. Šio straipsnio objektas – advokatų kalbos teisme. Straipsnio tikslas – parodyti, kad konceptualiosios metaforos (aptariamos konceptualiosios kovos lauko, ligų, vandens stichijos metaforos) atspindi ne tik advokato perteikiamą informaciją, bet ir jo, kaip asmenybės, patirtį, etines vertybes, parodo, kaip jis mąsto, koks jo požiūris į į nusikalstamus reiškinius. Metaforos vaizdai daro psichologinį poveikį advokatų kalbose: jais pasiekiamas retorinis konkretumas ir tikslumas. Teisės psichologai kalba apie artumo, arba vaizdo ryškumo, euristiką, kurios turinys yra toks: jeigu kažką aiškiai įsivaizduojame, vadinasi, tai tiesa. Jeigu neįsivaizduojame, tai kelia abejonių. Tais atvejais, kai vaizdingesni buvo kaltinimo faktai, kaltinamasis dažniau buvo pripažįstamas kaltu. Natūraliai kyla klausimas, ar metaforų kuriami vaizdai, darantys tokį psichologinį poveikį teisėjams, neprasilenkia su advokatų etikos kodeksu? Į šį klausimą ir mėginama atsakyti šiame straipsnyje. Būtent etinės advokatų vertybės tampa retorinio apeliavimo į teisėjus pagrindu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metaforos; Konceptas; Advokatų kalba; Konceptualioji metafora; Metaforų tipai; Psichologinis poveikis.

ENThe description of new metaphors as a cognitive phenomenon highlights an important rhetorical function of metaphors – helping convey certain information and encapsulating its content, as opposed to practice of classical rhetoric, which was to view metaphors as ornamentation, or decoration. Metaphors are not just discourse’s decorations. They not only have emotional value, they also convey new information. The article’s object is the speech of lawyers in trials. Its aim is to show that conceptual metaphors, as well as conveying the lawyer’s intended information, also reflect his personal experience and ethical values, showing how he thinks and what his view of criminal phenomena is. (The article discusses conceptual metaphors about battlefields, diseases, and water disasters.) The images of the metaphors in the lawyers’ speeches make a psychological impact: through them rhetorical tangibility and precision is reached. Legal psychologists talk about the heuristics of a clear image, whereby seeing is believing (if we can imagine something clearly, we think it’s true). If we cannot imagine it, we have our doubts. In cases where the incriminating facts have been described vividly, the accused is more often found guilty. The question naturally arises, might the metaphorical images that have such a strong psychological effect on the judges sometimes be in breach of the lawyers’ codes of ethics? The article attempts to answer this question. It is precisely the lawyers’ ethical values that are the basis of their rhetorical appeal to the judges. [From the publication]