LTStraipsnyje aptariama dvejopa elementariųjų reikšmės struktūrų interpretacija: Romano Jakobsono mėgstamos privatyvinės opozicijos ir danų kalbininkų įvesta ekstensyvios ir intensyvios reikšmės priešprieša. Sudėtinio termino poetiniai efektai demonstruojami Marcelijaus Martinaičio baladės „Daug Kukučių ir vienas“ analize. Mitologijoje sudėtinis terminas pasirodo kaip semantinės kategorijos tarpinis narys. Išdėsčius keturias gamtos stichijas semiotiniame kvadrate, atskleidžiamas Jono Juškaičio eilėraščio „Boschas“ semantinis universumas. Prieinama prie išvados, kad sudėtinis terminas reiškia nenuspėjamos tikrovės pergalę prieš loginį schematizmą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elementarioji reikšmės struktūra; Figūratyvumas; Privatyvinė opozicija; Semantinis universalumas; Semantinis universumas; Semiotinis kvadratas; Sudėtinis terminas; Tiesosaka; Complex term; Elementary structure of signification; Figurative; Private opposition; Privative opposition; Semantic univers; Semiotic square; Veridiction.
ENPresent article considers the twofold interpretation of the elementary structures of signification: the privative opposition relished by Roman Jakobson and the dichotomy of extensional and intentional definitions of meaning as established by Danish linguists. The poetic effects of the complex term are unfolded in the analysis of Marcelijus Martinaitis’s ballad "Many Kukutis and One". Mythological narratives suggest the complex term as an intermediate term of the semantic category. By locating the Four Elements within the semiotic square, the present analysis of Jonas Juškaitis’s poem "Bosch" uncovers its semantic universe. At the end of the article, a conclusion is drawn that the complex term ultimately implies the triumph of the unpredictable reality over logical schematism. [From the publication]