Žemaičių veislės arklių valstybinis žirgynas

LTIki XIX a. Lietuvoje buvo veisiami beveik išimtinai žemaitukai. 1867 m. jų skaičius pradėjo smarkiai mažėti ir ši tendencija tęsėsi iki XX a. pr. Žemaituką vieni dvarai mišrino su arabų, ardėnų, belgų, brabansonų, klydesdal, rysokų ir kitų veislių eržilais; kiti - keitė į specializuotų (vienpusės produkcijos) veislių arklius. Žemaitukas buvo universalus arklys. Jis tiko lengvam pavažiavimui ir jojimui, kaip ir sunkumams vežti. Žinoma, jojime negalėjo konkuruoti su danų pilnakraujų, vežimėlyje - su rysoku, sunkumų vežime - su brabansonų. XIX a. - specializacijos ir darbo pasidalijimo amžius, jis palietė arklius ir kitus gyvulius. Vietoje žemaituko dvaras pradėjo veisti sunkaus tipo arklius lauko darbams, važiavimui ir jojimui. Žemaičių veislės arklių valstybinis žirgynas buvo įsteigtas 1922 m. lapkričio 1 d. Plungės ž. ū. mokyklos mokomajame ūkyje - buvusiose gražiose Oginskio arklidėse. Ūkyje buvo 250 ha žemės, iš kurios 150 ha ariamos, 50 ha pievų bei ganyklų ir 50 ha buvusio labai gražaus, bet per karą apleisto parko. Pusė žemės buvo perduota žirgynui, antra pusė - žemės ūkio mokyklai. Be to, žirgynui buvo įrengta apie 20 ha kultūrinių ganyklų ir perduota apie 200 ha krūmuotų pievų. 1934 m. rugsėjo mėnesį Plungės žemės ūkio mokyklos ir žirgyno patalpos buvo perduotos kariuomenei. Mokykla išsikėlė į Plinkšes, o žemaičių veislės arklių valstybinis žirgynas perkeltas į Gruzdžių gyvulininkystės mokyklos mokomąjį ūkį. Žirgynas veikė nepilnus 22 metus. Įkurtas gelbėti nykstančią žemaitukų veislę, žirgynas išnyko drauge tos veislės paskutiniais likučiais.Reikšminiai žodžiai: Žirgininkystė; Žemaitukų veislė; Gruzdžių žirgyno istorija; Horse-breeding; Žemaitukai breed; History of Gruzdžiai farm; Arklys; žirgynas; Veislė; Horse; Stud farm; Species.

ENUntil the 19th century almost exclusively only žemaitukai (little Samogitian) were bred in Lithuania. In 1867 their number started strongly decrease and this tendency continued till the start of 20th century. Some manor houses crossed žemaitukai with Arabian, Ardennes, Belgian, and Brabant, Clydesdale, Rysok studs and studs of other breeds, whereas other changed them for horses of specialized breeds (single production). Žemaitukas was suitable for light drive and riding, as well as for the heavy carriage. Obvious, it could not compete with Danish cold-bloods in riding, with Rysok in carriage and with Brabant in heavy carriage. The 19th c., which is the century of specialization and subdivision of work, also affected horses and other animals. Instead of žemaitukai manor houses started breeding heavy draught horses for farm works, driving and riding. The national stud farm for horses of Žemaičiai breed was established on 1st November 1922 in the educational farm of Plungė agricultural school, the former stable of Ogisnki family. The farm consisted of 250 ha, 150 ha whereof were arable, 50 ha of grassy stretches and pasture and 50 ha of very charming but during the war abandoned park. Half of the land was given to the stud farm and the other half to the agricultural school. Additionally, about 20 ha of pasture were established for the stud farm and about 200 ha of shrubby fields were devoted. In September of 1934 territory of Plungė agricultural school and stud farm was given to the army. The school moved to Plinkšes and the national stud farm was relocated to Gruzdžiai animal breeding educational farm. The stud farm worked for almost 22 years. Established to help the endangered breed of žemaitukai, the stud farm disappeared together with the ultimate specimen of this breed.