Stilistinės J. Sasnausko tekstų dominantės

LTTyrimo objektas – religinių tekstų stilistika. Straipsnyje analizuojami Juliaus Sasnausko knygos „Dar kartą – Žmogaus Sūnus“ tekstai. Daugiausia dėmesio skiriama stilistinėms tekstų ypatybėms: ironijai, paradoksui, metaforai. Bandoma išsiaiškinti, kaip yra kuriami religiniai tekstai, kuo jų stilistika skiriasi nuo literatūrinių. Remiamasi Hanso Roberto Jausso ir Paulo Ricoeuro įžvalgomis: atkreipiamas dėmesys į tekstų dialogiškumą, pasitelkiama metaforos teorija. Svarbiausia šių analizuojamų tekstų savybė yra poetinis mąstymas. Metaforiški tekstai provokuoja tikėjimą, padeda išreikšti krikščioniškų tiesų paradokslumą. Aptariama ir tekstų žanrinė specifika. Pastebima, kad Julius Sasnauskas nesilaiko pamokslo žanro tradicijos, o ieško naujų išraiškos formų. Tekstai gali būti vadinami pamokslu, malda, meditacija, tačiau galbūt tiksliausia juos pavadinti esė, – žanru, kuris suteikia didžiausią religinio mąstymo laisvę. Tokiu būdu yra siekiama religinio autentiškumo. Taigi literatūrinė forma Juliaus Sasnausko tekstuose tampa priemone religinei minčiai perteikti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Esė; Ironija; Metafora; Paradoksas; Essay; Irony; Metaphor; Paradox.

ENObject of this research is the stylistics of religious texts. In this article the texts of Julius Sasnauskas book "Once again – God’ Son" are analyzed. The analysis focuses on the stylistic features of texts: irony, paradox, metaphor. The following question emerge: how religious texts can be developed, what differences are between stylistic of religious and literary texts. The topic of the article is closely related to the works of Hans Robert Jauss, where the dialogicity of texts is analyzed, and to the Paul Ricoeur’ theory of metaphor. The most important feature of the analyzed religious texts is the poetical thinking. The metaphoricality of language provokes faith, and allows to express the paradoxes of Christian truths. The specific of the postilla’gender is also discussed in this research. Julius Sanauskas notably does not follow the tradition of postilla. He is in searching of the new forms. His texts may be called not only a sermon, a prayer, a meditation, but they are also very closely linked to an essay, which possibly allows to express the religious authenticity in the best way. So literary form in Julius Sasnauskas’ texts is like a means to convey the religious thoughts. [From the publication]