Šiupylių, arba Zamušės, bažnyčios ir parapijos istorijos bruožai

LTRemiantis archyviniais dokumentais ir istoriografija, straipsnyje aprašoma Šiupylių (Zamūšės) bažnyčios XVII–XX a. istorija. Išsamiai Šiupylių bažnyčios istorijai nušviesti trūksta archyvinių šaltinių. Išlikęs tik Zigmanto III 1619 m. fundacijos aktas, kuris ir pradeda Zamūšės parapijos istoriją. Šioje privilegijoje kalbama apie funduojamą Zamūšės valsčiaus bažnyčią, taip daugelyje to meto raštų vadinama ir parapija. Kadangi bažnyčia stovėjo Šiupylių kaime, netrukus imtas vartoti dvigubas Zamūšės-Šiupylių pavadinimas. Dar vėliau, augant Gruzdžių miesteliui ir ten pastačius filijinę bažnyčią bei iš vartosenos nykstant Zamūšės vardui, atsirado sudvigubintas Gruzdžių–Šiupylių, arba tiesiog Gruzdžių parapijos pavadinimas. 1788 m. inventoriaus dokumentas mini naujai statytą, bet jau susenusią Šiupylių (Zamūšės) šventovę. 1799 m. buvo pastatyta nauja, kuri išsilaikė iki 1915 m., kol Pirmojo pasaulinio karo metu buvo sudeginta. Abi šventovės buvo medinės. 1788 ir 1799 m. bažnyčių išorė ir vidus turėjo baroko bruožus, jie išsilaikė iki pastarosios sudeginimo. Naujoji bažnyčia, statyta 1924–1928 m., remiasi liaudies statybos tradicijomis, derinant su bažnytinės architektūros reikalavimais. Buvo sukurtas savitas sakralinis ansamblis. Zamūšės–Šiupylių parapijos įkūrimas, be kita ko, buvo inspiruotas besitęsiančios Katalikų Bažnyčios kovos su Reformacija. Be ganytojiškos veiklos, bažnyčia švietė apylinkės žmones, globojo vargšus. 1844 m. parapijos centras buvo perkeltas į Gruzdžius. 1913 m. Šiupyliai vėl atgavo parapines teises.Reikšminiai žodžiai: Šiupyliai; Parapijos istorija; Bažnyčios istorija; Šiupyliai. history of the parich; History of the church; Zamūšė; Bažnyčia; Parapija; Šiaulių ekonomija; Gruzdžiai; Šiupyliai; Zamūšė; Gruzdžiai; Church; Parish.

ENBased on archive documents and literature, the development of Šiupyliai (Zamūšė) church during the period from the 17lh to the start of the 20th centuries and some aspects (educational etc.) of parish activities are described, and the image of the current church is discussed. The problematic dating of the foundation of the church and the parish is highlighted. It is thought this occurred in 1623, when the king's foundation privilege was declared saying that in 1619 the royal representatives had chosen the site for the church. However, the Gruzdžiai church has a Šiupyliai (Zamūšė) parish's marriage registry book filled in Latin in 1619-1690, hence, as if witnessing that in 1619 there could be a church or a chapel providing the sacraments. The 1788 inventory mentions a newly built but already aged church. In 1799 a new church was erected, and it was burnt down in 1915. Both these churches were wooden. The new church built in 1924-1928 stick to the folk building traditions adjusted to the church architecture requirements. Thus, a specific sacral ensemble had been created. The church carried on not only pastoral activities, but it also was educating people and took care after the poor. In 1844, the parish centre moved to Gruzdžiai, but in 1913 Šiupyliai regained the parish rights. [From the publication]