Zamušės (Šiupylių) parapijos 1623 m. steigimo ir 1788 m. inventoriaus dokumentai

LTPublikuojama 1623 03 16 Varšuvoje duota Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto III Vazos privilegija, kuria karališkojoje Šiaulių ekonomijoje Zamūšės valsčiuje, Lukošaičių vaitijoje, steigiama ir funduojama Zamūšės (Šiupylių) parapinė bažnyčia. Ja patvirtinamas į rašto tekstą įjungtas preliminarus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės revizorių raštas dėl bažnyčios steigimo, duotas Šiauliuose 1619 11 27. Teisiškai bažnyčiai priskirtos valdos nepriklausė pasaulietinei valdžiai ir buvo perduotos Bažnyčios dispozicijon. Patronato, t. y. bažnyčios klebono, parinkimo teisė buvo suteikta Žemaičių seniūnui J. Valavičiui iki gyvos galvos, o po jo mirties turėjo tekti valdovui. Privilegijoje akcentuojama, kad anksčiau toje vietoje bažnyčios nebuvo. Publikuojami ir 1788 m. Zamūšės (Šiupylių) bažnyčios bei jos filijos - Gruzdžių bažnyčios, o taip pat Šiupylių palivarko, priklausiusio Zamūšės (Šiupylių) bažnyčiai, inventoriai. Publikuojamas 1788 m. surašytų inventorių nuorašo, padaryto 1814 m., vertimas į lietuvių kalbą. Bažnyčių inventoriuose detaliai aprašomas jų interjeras, prie jų buvusių varpinių, špitolių pastatai, šventoriai. Palivarko inventoriuje aprašyti visi gyvenami pastatai, smuklė, malūnas, taip pat valdinių, gyvenusių klebonijos jurisdikcijoje tiek Šiupylių kaime, tiek Gruzdžių miestelyje, prievolės ir duoklės. Publikacijoje paaiškinami retesni bažnytinio inventoriaus terminai.Reikšminiai žodžiai: Zamūšės (Šiupylių) parapija; Bažnyčia; Of the Zamūšė (Šiupyliai) parish; Foundation privileges.

ENThe texts of the Zamūšė (Šiupyliai) parish church foundation privileges (March 16, 1623) and the inventories (February 4, 1788) done for the Zamūšė (Šiupyliai) parish church, its falwark and its filial-Gruzdžiai church-translated into Lithuanian are given. The first document is translated from a published copy, and the rest ones from manuscript copies of 1814. According to the foundation privilege the village of Šiupyliai was legally attached to the church; later the privilege was applied also to a part of Gruzdžiai town. Žemaičių elder J. Valavičius got the right to appoint a church dean, and after the elder's death this right had to go to the sovereign. The document reveals that, according to the sovereign's representatives at the beginning of the 17th century, the best place to build a church was the site 'on a hill'. The data of inventories enable to grasp the economic state of the church and its exterior at the end of the 18th century and to find out about the liturgical items used at that time. Comments on some rare terms, especially those related to church interior and liturgical items, are also presented in this publication that can be useful for Lithuanian sacral art investigators. [From the publication]