Metakalbos elementai akademiniuose studentų tekstuose

• Alaunienė, Zita
• Valskys, Vidas

LTAkademiniuose tekstuose pasitaiko tam tikro specifinio kalbėjimo - metakalbos, kuria autorius siekia paaiškinti skaitytojui teksto kalbą, atkreipti dėmesį į svarbesnius tyrimo dalykus, padėti geriau suvokti jo struktūrą. Straipsnyje aptariami studentams skirtuose metodiniuose leidiniuose teikiami nurodymai, kaip jų akademiniuose tekstuose, ypač baigiamuosiuose studijų darbuose, turėtų būti vartojami metakalbos elementai. Apžvelgus studentų darbus (daugiausia socialinių ir humanitarinių mokslų) matyti, kad metakalbos elementų pasitaiko daugiausia įžanginėse jų dalyse - pratarmėje ir įvade. Paprastai metakalba vartojama nusakant darbo objektą, aktualumą (svarbą), naujumą, tikslą ir uždavinius, apibūdinant darbo sandarą ir medžiagą, tyrimo metodiką. Kartais dar pateikiama hipotezė. Tyrimo problema formuluojama gana retai. Matyti, kad daugiau pastangų dedama surašyti visus įvadinėms dalims būtinus atributus (elementus), o ne į specifinį metakalbėjimo būdą, teksto komponavimo ir siejimo priemones. Labai reta skaitytojo susidomėjimą keliančių metakalbinių pastabų. Vis dėlto metakalbos elementų vartojimas skatina studentus atidžiau žvelgti į darbo esmę, jo visumą, tinkamai tekstą struktūruoti ir aprašyti - ugdo jų mąstymą ir kalbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademiniai tekstai; Metakalba; Teksto struktūra; Metodiniai nurodymai; Academic texts; Metalanguage; Textual structure; Methodical instructions.

ENAcademic texts contain a certain kind of specific speaking - metalanguage, which is deployed by the author in order to explain the language of the text to the reader, to call attention to the more important details of the research and to help better understand its structure. The article is a discussion on the instructions provided in methodical publications for students how elements of metalanguage are expected to be used in their academic texts, especially in final papers. The analysis performed on students' works (mostly related to social sciences and humanities) indicates that metalanguage elements are the most abundant in their introductory parts - the preface and the introduction. Metalanguage is usually deployed as a means to define the object of the work, the relevance of the subject, the aims and objectives of the work, as well as to describe the composition of the work, materials used and research methods applied. Sometimes a hypothesis is provided additionally. The issue of the research is formulated rather seldom. Apparently, more efforts are put to include all the attributes (elements) that are mandatory for introductory sections rather than on the specific way of metaspeaking, textual composition and cohesion instruments. Metalanguage-related notes that would call the readers' interest are particularly scarce. Nonetheless, the metalanguage elements applied disclose students' ability to pay more attention to the essence and completeness of the work, to structurise text and to make descriptions properly. [From the publication]