LTStraipsnyje, skirtame Tarptautiniams astronomijos metams, apžvelgiamas lietuviškasis žvaigždėto dangaus vardynas. Tuo jau tarpukariu pradėjo domėtis mūsų šiuolaikinio astronomijos mokslo patriarchai – Bernardas Kodatis, Paulius Slavėnas, Antanas Juška. Surinktas žinias 1951 m. apibendrino etnologas Jonas Balys. Akivaizdus liaudiškosios astronominės medžiagos trūkumas paskatino ją kraštotyros draugijos ekspedicijose rinkti, parengus specialius klausimynus. Šiuo metu disponuojama daugiau kaip trimis tūkstančiais anketų, saugomų Lietuvos etnokosmologijos muziejaus bibliotekoje. Lietuviškoji astronomija yra įdomi savo daugialypiškumu, atspindinčiu skirtingų istorinių epochų realijas, žmonių bendruomenės gyvensenos kaitą. Svarbu, kad joje dar žymus ir archajiškasis baltų mitologijos sluoksnis. Šis teiginys iliustruojamas Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyno ir Sietyno spiečiaus pavadinimų semantine analize. Pateikiama žinių ir apie Skydo bei Jautuko žvaigždynų vardų istorinę kilmę, sietiną su valdovų mecenatyste mokslui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dangaus šviesuliai; Lietuviški jų vardai; Žvaigždynai; Žvaigždynų vardai; Heavenly bodies; Lithuanian names; Names of sky constellations; Sky constellations.
ENArticle, dedicated to the International Year of Astronomy 2009, deals with the traditional Lithuanian names of the starry sky known from the historiographical sources as well as from those obtained from field researches. Unfortunately, the material is scarce. In spite of such situation, the two-level chronologically separate names of constellations are fixed: the oldest layer is connected with Baltic mythology, whereas the other one was imputed by Christianity. In some cases the prototype meaning of the name of the star is suggested. The analysis of the Lithuanian names of constellations Ursa Major and Pleiades is performed. The historical origins of the names of constellations Scutum and Taunts Poniatovii are also discussed. [From the publication]