LTStraipsnio tikslas - atskleisti Gruzdžių valsčiaus ir kitų teritorinių administracinių vienetų teritorinės organizacijos bei raidos ypatybes. Kartu siekiama išryškinti svarbiausius Gruzdžių krašto administracinės raidos etapus, gyventojų skaičiaus bei sudėties kaitą, apibendrinti archyvinę bei statistinę medžiagą. Pagrindinis darbo metodas - aprašomoji lyginamoji analizė. Gruzdžių kraštui iškilti ir plėtotis daug lėmė 1557 m. čia įkurtas dvaras, tačiau tik nuo 1649 m. vidurio Gruzdžiai tapo vietinės reikšmės ūkiniu administraciniu centru Šiaulių ekonomijoje, nuo 1842 m. - parapijos centru, o nuo XIX a. II pusės - valsčiaus centru. Iki XIX a. pab. gyventojų skaičius Gruzdžiuose ir jo apylinkėse augo lėtai. XIX a. vid. Gruzdžiai pradėjo atsigauti. Po baudžiavos panaikinimo 1863 m. įkurtas Gruzdžių valsčius buvo didžiausias Šiaulių apskrityje.1918 m. atkūrus Lietuvos valstybingumą, Gruzdžių valsčius, buvo vienas didžiausių Lietuvoje (424 km2). 1923 m. Gruzdžių valsčiuje gyveno 10 827 gyventojai. Dauguma valsčiaus gyvenviečių buvo smulkios. Beveik 94% valsčiaus gyventojų buvo lietuviai. Kartu su Šiaulių apskritimi Gruzdžių valsčius buvo panaikintas 1950 m. birželio 20 d. Po 1990 m., bręstant ir vykstant Lietuvos teritorinio administracinio suskirstymo reformai, gruzdiečiai siūlė atkurti Gruzdžių valsčių beveik buvusio tarpukario valsčiaus ribose, tačiau, įstrigus savivaldybių tinklo reformai, ši savivaldybė nebuvo sukurta. 1995 m. įkurtos Gruzdžių seniūnijos ribos iš esmės sutapo su sovietinės apylinkės ribomis (plotas liko toks pat - 186 km2).Reikšminiai žodžiai: Gruzdžių valsčius; Gyventojai; Raida; Rural district of Gruzdžiai; Population; Changes; Šiauliai; Šiaulių ekonomija; Žemaitija (Samogitia); Gruzdžiai Valsčius (rural district); Šiauliai economy; The Šiauliai County.
ENThe aim of this paper is to reveal the peculiarities in changes of the territorial organisation of the administrative units in the Gruzdžiai Valsčius (rural district) and adjacent areas. The attempt has been made to reveal the main stages of the changes in the area's administration system, population number and composition, as well as to generalise the archive and statistical material. The descriptive comparative analysis has been applied as the key method of the investigation. Only from mid-1649 Gruzdžiai became the economically significant centre within the Šiauliai economy; from 1842 it was a parish seat and in the second half of the 19th с it turned into a centre of the Valsčius. Such late formation of its administrative role was determined by its peripheral geographical position, complicated historical development of the area and neighbourhood of larger and more important settlements-first of all Šiauliai-which overshadowed the nearby townships by their economic and administrative potential. By the end-19th с population in Gruzdžiai and the area was growing slowly, sometimes decreasing or increasing. This was caused by the 18th с economic crisis, common for the Lithuanian and Polish state, wars, famine, plague and lack of stimulus for townships to grow.The Gruzdžiai Valsčius formed after the abolition of the serfdom in 1863 was the largest one in the Šiauliai Uyezd (a district in tsarist Russia), and topping by its area (424 km2) in the Šiauliai County and being among the leaders in a whole Lithuania during the period before the WWII. During the first Soviet period (1940- 1941), WWII and second Soviet period, the boundaries of the Valsčius had not been changed. The Gruzdžiai Valsčius was abrogated together with the County of Šiauliai on June 20, 1950. The township became a centre of a small countryside district, the east and west boundaries of which largely coincided with those of the former Valsčius, but its area was 2.3 times smaller than that of the Valsčius. The Gruzdžiai Neighbourhood (Seniūnija) formed in 1995 mainly coincided with the Soviet countryside district (186 km2). Its population is gradually decreasing. In 2005, there were 3 188 inhabitants (1781 in Gruzdžiai, 450 in Šiupyliai, and 158 in Žiogai). [From the publication]