The Macroeconomic policy trap : Lithuanian case

LTMakroekonominė politika yra pagrindinis šalies gerovės veiksnys. Jis gali būti ekonominio augimo katalizatoriumi arba gali daryti žalingą įtaką. Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kaip kognityvūs, fiskaliniai ir monetariniai veiksniai įtakojo Lietuvą prieškriziniu ir krizės laikotarpiais. Lietuva yra atsidūrusi rizikingoje situacijoje tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriais. Kai kuriais apskaičiavimais, 2009 m. šalies BVP gali sumažėti 15-18 proc. Tik dalinai dėl susidariusios situacijos galima kaltinti pasaulinę ekonominę krizę. Kitą kaltės dalį turėtų prisiimti šalies valdantysis elitas. Aklas tikėjimas individualistine doktrina, ekonomikos žinių trūkumas, įvairių iracionalių tabu vyravimas viešojoje erdvėje atvedė į situaciją, kurioje daug ekonominio gyvenimo faktorių nebuvo profesionaliai ir demokratiškai išnagrinėti. Taip teigdamas autorius suvokia, kad kai kurie klausimai, pavyzdžiui devalvacija, yra labai jautrūs, psichologiškai užkrečiami ir juos aptariant reikia išlaikyti tam tikrą konfidencialumo laipsnį. Diskusija apie makroekonominės politikos alternatyvas vyksta vyraujant demokratijos deficitui ir intensyviai diegiant gyventojams individualistines vertybes. Tai iš anksto formuoja neigiamą požiūrį į valstybės vaidmenį ekonomikoje, savarankišką monetarinę ir fiskalinę politiką bei palankų požiūrį į neintervencinę politiką ir fiksuotas taisykles. Autoriaus nuomone, tai lėmė gilesnę ekonominę krizę, nei daugelyje kitų Centrinės Europos šalių. Holistinis požiūris, suvokiant valstybę kaip sistemą, sudarytą iš privataus ir viešojo sektoriaus, galėtų suteikti galimybę išeiti iš užburto rato, kai BVP kritimas žlugdo viešąjį sektorių ir atvirkščiai.Reikšminiai žodžiai: Paradigms; Individualism; Holism; Fiscal policy; Monetary policy; Makroekonominė politika; Fiskalinė politika; Monetarinė politika; Metodologija; Macroeconomic policy; Methodology.

ENMacroeconomic policy is a major factor of country's wellbeing. It could be a catalist of the economic growth and could have detrimental impact on the economy. In other words, it may be both public good and public evil. The gist of the given article is to show how cognitive, fiscal and monetary factors influenced Lithuanian economy in both pre-crisis and crisis periods. [From the publication]