"Nieuželi vsio bylo plocho?" arba kaip vertiname sovietinę istoriją : recenzija

LTLietuvių istoriografijoje egzistuoja 4 pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis vertinama sovietmečio istorija. 1) Dažniausiai teigiama, kad sovietmetis buvo nepaprastai sudėtingas ir nevienareikšmis laikotarpis. Todėl įvykius ir tuo metu gyvenusių žmonių veiksmus būtina atskleisti kuo įvairiapusiškiau, turint galvoje visus teigiamus ir neigiamus (ar net nusikalstamus) asmens poelgius. 2) Ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir to meto Vakarų demokratijose buvo padaryta begalės klaidų ir nusikalstamų veiksmų žmonėms.3) Sovietų Sąjunga nebuvo išskirtinė visuomenė. Joje, atseit, tik kiek atsilikdami vyko tie patys pasaulinės globalizacijos procesai. Galima išskirti ir ketvirtąjį argumentą. Pastarasis grindžiamas priešstata tarp autoritarinio A. Smetonos režimo ir Lietuvos atsilikimo bei akivaizdaus pramonės ir ekonomikos išaugimo sovietmečiu. Pirmą kartą moralinį sovietmečio vertinimą mėgino inicijuoti Nerija Putinaitė studijoje "Nenutrūkusi styga. Prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje". Knygoje nuosekliai laikomasi Hanos Arendt (Hanna Arendt) ir kitų, vadinamųjų totalitaristų, pasiūlytos nuostatos apie sovietinį režimą kaip "blogio imperiją". Ši studija gali tapti atspirties tašku suvokiant skirtingus sovietinės istorijos vertinimus lietuvių istoriografijoje. Studijoje N. Putinaitė aptaria prisitaikymo sovietmečiu apraiškas ir pasekmes. Nors visos jos mums, buvusiems sovietiniams piliečiams, yra žinomos, tačiau tik atvirai ir viešai įvertinę sovietmetį ir pripažinę tragiškas jo pasekmes, sukursime erdvę analitinei sovietmečio istoriografijai.Reikšminiai žodžiai: [autorės] sovietologija; Sovietmetis; Sovietinė istoriografija; Sovietology; Soviet period; Soviet historiography; Sovietologija.

ENThe article explores attitudes towards the history of the Soviet period in contemporary Lithuanian historiography, and its starting point is Nerija Putinaitė's book "The Unbroken String. Adaptation and Resistance in Soviet Lithuania". The author of the article draws attention to the fact that the present-day moral evaluation of the Soviet period was initiated by Nerija Putinaitė's book where the Soviet regime is considered as "the empire of evil" (according to Hanna Arendt and other so-called totalitarianists). According to Putinaitė, socialism created a surrealist society which was condemned to die and extinguish together with the regime. That is why communism could not be revised, amended or reformed. In other words, the inevitable outcome of the Soviet empire was the self-destruction of the system itself. N. Putinaitė consistently follows the traces of the "empire of evil" in her book and tries to estimate the consequences of this regime for the citizens of the Soviet society. Nevertheless, the author of the article claims that even after 20 years after the restoration of independence of Lithuania in 1990, there still exist not only confrontations but also different moral estimation regarding the Soviet period among Lithuanian academy. [From the publication]