Lietuva 1940 : revoliucija iš viršaus

LTKnygoje įvardyti Lietuvos užgrobimo istoriografijos klausimai. Joje, parašytoje nelietuviams (lietuviai yra linkę pasaulį skirstyti į lietuvius ir kitus), daugiau pateikiami prieštaringi 1940 m. įvykių aiškinimai, nei atkuriamos visos sovietinės okupacijos smulkmenos. Tai gali netenkinti kai kurių Lietuvos skaitytojų, manančių, kad tam tikros istorikų interpretacijos turėtų būti aiškios ir nediskutuotinos arba kad kitų netgi neverta aptarinėti. Tačiau pasaulio nelietuviai nebūtinai sutinka su visomis Rytų Europos istorijos interpretacijomis. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į tai, kaip sovietai organizavo Lietuvos inkorporavimą į Sovietų Sąjungą 1940 m. Antrasis tikslas – išanalizuoti autoritarinio režimo, Lietuvoje viešpatavusio nuo 1926 m. gruodžio iki sovietų invazijos 1940 m. birželio, žlugimą. Analizuojamas laikotarpis nuo 1939 m. rugpjūčio 23 d., kai buvo pasirašyta nacių ir sovietų nepuolimo sutartis, iki Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą proceso pabaigos 1940 m. rugpjūtį. Atliekant šį tyrimą koncentruotasi ne tiek į ekonominius ir socialinius pokyčius įvedus sovietų valdžią, kiek į politinių įvykių raidą; Lietuvos „sovietizacija“ inkorporavus šalį į Sovietų Sąjungą yra daug platesnė tema, ją reikėtų nuodugniai nagrinėti, tačiau to neleidžia šio tyrimo apimtis. Tas pats pasakytina ir apie Stalino bendruosius motyvus, kuriais jis vadovavosi vykdydamas savo 1939-1940 m. politiką; nors jie neabejotinai susiję su šia tema, iš esmės į tyrimo akiratį nepatenka; svarbiausia šiame tyrime – Sovietų Sąjungos įvykdyto Lietuvos inkorporavimo procesas.Reikšminiai žodžiai: SSRS; 1940-1941 m.; Lietuvos okupacija; Vilniaus kraštas; Vilniaus klausimas; Revoliucija; Okupacija; Molotovo-Ribbentropo paktas; Liaudies seimas; Inkorporavimas; Lietuvos sovietinė okupacija 1940; Interpteracijų skirtumai; Raudonosios armijos invazija; Liaudies vyriausybė; Lietuvos komunistų partija; Rinkimai; Liaudies seimas; Inkorporavimas; Lithuanian Soviet occupation 1940; Differences of interpretations; Pact of Molotov-Ribbentrop; Question of Vilnius; Red Army invasion; People s government; Lithuanian communist party; Election; Incorporation.

ENIn June 1940, as Nazi troops marched into Paris, the Soviet Red Army marched into Lithuania, Latvia, and Estonia; seven weeks later, the USSR Supreme Soviet ratified the Soviet takeover of these states. For half a century, Soviet historians insisted that the three republics had voluntarily requested incorporation into the Soviet Union. Now it has become possible to examine the events of that tumultuous time more carefully. Alfred Erich Senn, the author of books on the formation of the Lithuanian state in 1918-1920 and on the reestablishment of that independence in 1988-1991, has produced a fascinating account of the Soviet takeover, juxtaposing a picture of the disintegration and collapse of the old regime with the Soviets’ imposition of a new order. Discussing the historiography and the living memory of the events, he uses the image of a “shell game” that focused attention on the work of a supposedly “non-communist” government while in the hothouse conditions of military occupation Moscow undermined the state’s independent institutions and introduced a revolution from above. [From the publication]