LTPr. "wutris" "kalvis" (E 513) ir pietų sl. "*vъtrь" "t. p." yra lengvai išvedami iš bendros praformos *utri-, *utrio-. Žinant, kokį vaidmenį bažnytinė slavų kalba kaip oficiali ir rašto kalba vaidino viduramžių Prūsijos ir LDK teritorijose, šio prūsų žodžio slaviška kilmė neatmestina, nors esti ir greičiausiai giminiškų formų kaip "autre" "kalvė" (E 514) arba asmenvardis "Wutter" (1414). Nė viena iš autoriui žinomų žodžio etimologijų neatrodo įtikinama, todėl pamatuota ieškoti naujo aiškinimo. Geras sprendimas galėtų būti prielaida, kad žodis patyrė disimiliaciją, įgalinančią rekonstruoti praformas *urtri-, urtrio- (plg. kalno vardą Tatry iš *Tъrtry, - rekonstrukciją remia Turtur Mons iš Gesta Hungarorum, 13 a.), derančias su tokiomis indų-iranėnų formomis kaip n. av. vərəθra-"Verteidigungskraft, Widerstand", aiiō-vərəθra- "mit metallenen Schildern" [Yašt 13.45]. Turint galvoje specifinį (baltų)-slavų-iranėnų leksikos atitikmenų pobūdį, atrodo patikimiau manyti, kad šis kultūrinis prūsų-pietų slavų žodis yra ne jų bendras paveldas, o iranizmas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Baltų kalbos; Slavų kalbos; Iranėnų kalbos; Skolinys; Etymology; Baltic languages; Slavic languages; Iranian languages; Borrowing; Etimologija; Prūsų kalba; Pietų slavų kalbos; Forma; žodžio kilmė; Prussian language; South Slavic languages; Form; Derivation.
ENIn Prussian "wutris" for "blacksmith" (E 513), and in South Slavic "*vъtrь" for the same, can be easily derived from a common protoform *utri-, *utrio-. Given the role of Church Slavonic language as of the official written language in territories of Prussia and GDL during the Middle Ages, the Slavic origin of this Prussian word cannot be excluded, although some probably related forms also exist such as "autre" for "blacksmith" (E 514) or the person’s name "Wutter" (1414). None of the etymologies of the word familiar to the author seem to be plausible, thus warrant search for the new interpretation of the word. A good solution might be to assume that the word went through dissimilation that enabled reconstruction of protoform *urtri-, urtrio- (cf. mountain name Tatry from *Tъrtry, - a reconstruction is based on Turtur Mons from Gesta Hungarorum, 13 a.) consistent with some Indo-Iranian forms such as n. av. vərəθra-"Verteidigungskraft, Widerstand", aiiō-vərəθra- "mit metallenen Schildern" [Yašt 13.45]. Bearing in mind the specific nature of (Baltic)-Slavic-Iranian lexical equivalents, it seems more probable the borrowing of this cultural Prussian-South Slavic from Iranian, than their common heritage.