Lietuvių kalbos vietininkai ir gyvumo hierarchija

LTStraipsnyje analizuojamas gyvumo hierarchijos vaidmuo senojoje lietuvių kalboje. Čia parodyta, kad tarp senosios lietuvių kalbos statinių vietininkų – inesyvo ir adesyvo – yra papildomosios distribucijos santykis pagal gyvumo : negyvumo priešpriešą. Gyvų būtybių pavadinimai turi tik adesyvo formas, o negyvų daiktų pavadinimai – tik inesyvą. Santykis tarp dinaminių vietininkų (iliatyvo ir aliatyvo), yra kitoks: čia nėra papildomosios distribucijos, o veikia ribojimas dėl gyvumo (animacy constraint), nes gyvų būtybių pavadinimai neturi iliatyvo formos. Šių linksnių priešprieša yra asimetriška, privatyvinė: nežymėtasis aliatyvas reiškė kryptį, o žymėtasis iliatyvas – kryptį bei atskaitos objekto ribų peržengimą; apibendrintai latyvinė aliatyvo funkcija neturi atitikmens statinių vietininkų posistemyje ir yra nepriklausoma nuo gyvumo. Statinių inesyvų atveju ribojimas privedė prie gyvumo, sąlygojančio inesyvo ir adesyvo distribuciją, gramatinimo. Vadinasi, lietuvių kalba yra turėjusi vietininkų priešpriešą, sąlygojamą gyvumo požymio. Toks gyvumo gramatiniams lietuvių kalbos istorijoje buvo epizodiškas: jo nebėra, kadangi vietininkų sistema buvo sugriauta. Tačiau ribojimas dėl gyvumo (animacy constraint) vis dar pastebimas. Dabartinėje lietuvių kalboje ribojimas dėl gyvumo reiškiasi tiktai inesyve. [Iš leidinio]

ENThe article analyzes the hierarchy of animation in ancient Lithuanian language. Here, it is showed that between static locatives of the ancient Lithuanian language – inessive and adesive – there is an additional distribution relation according to animate : inanimate opposition. Names of animate beings have only adhesive forms, while names of inanimate objects – only inessive. Relation between dynamic locatives (illative and allative) is different: here, there is no additional distribution, rather there is animation constraint, because names of animated beings do not have illative forms. The opposition of these cases is asymmetrical, privative: indefinite allative denotes direction and definite illative – direction as well as crossing of boundaries of reference object; generalized lative function of allative does not have corresponding elements in a sub-system of static locatives and is independent of animation. In the case of static inessive, limitation led to grammatization of animation, which conditions the distribution of inessive and adesive. Therefore, Lithuanian language used to have an opposition of locatives, conditioned by animation feature. Such grammatization of animation was episodic in the history of Lithuanian language: it does not exist, because the system of locatives was demolished. However, animation constraint is still observed. In contemporary Lithuanian language animation constraint is expressed only in inessive.