Gelvonų šnekta

LTStraipsnyje aptariamos Gelvonų šnektos ypatybės, lyginant jas su gretimų tarmių (šnektų) ir bendrinės kalbos atitinkamais faktais. Gelvonų šnekta, tikslinant jos vietą tarp kitų rytų aukštaičių ir santykį su jais, kalbininkų skiriama prie širvintiškių šnektų kuriai dar priklauso Čiobiškio, Musninkų, Pabaisko, Šešuolėlių, Širvintų apylinkės. Gelvonų valsčiaus tradicinė (iš senesnių laikų paveldėtoji) šnekta, vietoj bendrinės lietuvių kalbos dvigarsių an, am, en, em ir balsių ą, ę atitinkamai turinti un, um, in, im ir u, i, įeina į rytų aukštaičių tarmės ploto pietinę dalį, susiduriančią su vakarų ir pietų aukštaičių tarmėmis. Tiesioginių kontaktų su pastarosiomis tarmėmis turinčiuose vakariniuose ir pietiniuose Gelvonų valsčiaus pakraščiuose minėtieji dvigarsiai (an, am, en, em) ir balsiai (ą, ę) tariami dažniau negu rytinėje dalyje. Šnekta turi ir kitų įvairių nuo bendrinės kalbos skiriančių fonetikos, gramatikos, žodyno ypatybių. Kaip ir kitos lietuvių tarmės, gelvoniškių šnekta (ypač jaunesniosios kartos žmonių kalba) yra stipriai veikiama bendrinės kalbos. Jos įtakai greičiau pasiduoda labiau ausį rėžiančios ypatybės (pvz., dvigarsių un, um, in, im ir balsių ų, į vietoj bendrinės kalbos an, am, en, em ir ą, ę vengimas) ir sunkiau - ne tokios ryškios ypatybės (galūnės balsių tamsinimas, nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimas ir trumpųjų žodžio kamieno kirčiuotų balsių liginimas).Reikšminiai žodžiai: Gelvonų šnekta; Diftongai; Morfologija.; Gelvonai sub-dialect; Diphthongs; Morphology.; Fonetika; Morfologija; Leksika; Bendrinė kalba; Phonetics; Morphology; Vocabulary; Standard language.

ENTraditional sub-dialect (inherited from older times) in Gelvonai Valsčius (rural district) having the standard Lithuanian language mixed diphthongs an, am, en, and vowels ą, ę turned respectively into un, um, in, im and u(ų), i(į) is observed the southern part of the East Aukštaičiai dialect area contacting with the West South Aukštaičiai dialects. Due to this contact, the above-mentioned diphthongs (an, am, en, em) and vowels (ą, ę) in the western and southern outskirts of the Gelvonai Valsčius are pronounced more often than in the eastern part. The sub-dialect has also some other peculiarities differing from the standard language in phonetics, grammar and lexis. Perhaps the most interesting peculiarity in morphology of such words as galva, koja, šlapia, karvė, medinė is their singular ablative form gálvαi, kójii, slapìį, kárviį, medinìi (instead of gálvà, kója, šlapià, kárve, medine). They had been formed, most probably, due to impact of assimilation of plural dative and ablative forms - this caused the assimilation of singular forms of the same cases. As other Lithuanian dialects, the Gelvonai sub-dialect (especially in the language of the younger generation) is strongly affected by the standard language. This effect is more easily responded in more discordant peculiarities (e.g., avoidance of diphthongs un, um, in, im and vowels ų, į instead the common language an, am, en, em and ą, ę) and more rare in less distinct peculiarities (obscuring the ending vowels, compression of atonic long vowels and prolongation of short strong vowels in the word-stem). [From the publication]