Verslo mokesčių dydžio kaip institucinio veiksnio įtaka tiesioginėms užsienio investicijoms

LTDarbe analizuojama verslo mokesčių dydžio kaip institucinio veiksnio įtaka tiesioginėms užsienio investicijoms. Institucinių veiksnių įtaka straipsnyje vertinama naudojant Dunningo OLI paradigmą, parodant, kad mokesčiai gali paveikti visas tris šioje teorijoje nurodomas sąlygas. Nustatyta, kad viena pagrindinių problemų, vertinant tiesioginių užsienio investicijų priklausomybę nuo mokesčių normos dydžio, susijusi su duomenų parinkimo problemomis. Kapitalo judėjimo vertinimui galima naudoti tiesiogines užsienio investicijas, abipuses tiesiogines investicijas, užsienio investicijų pasiskirstymą pagal šalis ir šakas bei individualius multinacionalinių kompanijų duomenis. Kita rodiklių problema susijusi mokesčių normos pasirinkimu. Jai vertinti galima naudoti nustatytą (šalyje veikiančią) mokesčių normą, vidutinę mokesčių normą, vidutinę efektyviąją mokesčių normą, ribinę efektyviąją mokesčių normą. Rodiklių pasirinkimas gali daryti įtaką tyrimų rezultatams. Atlikus empirinių tyrimų, skirtų mokesčių įtakos tiesioginėms užsienio investicijoms vertinimui, apžvalgą, pastebėta, kad dažniausia daroma išvada, jog šių rodiklių tarpusavio ryšys egzistuoja. Tačiau esant skirtingoms tyrimų metodikoms, be to, skiriantis ir duomenų agregavimo laipsniui ir papildomai į analizę įtrauktiems veiksniams, gaunami nevienodi rezultatai.Tarp naudojamų papildomų veiksnių galima paminėti rinkos dydį, atstumą tarp investuojančios ir investicijas priimančios šalių, darbo jėgos sąnaudas, korupcijos lygį. Vyriausybės išlaidas infrastruktūrai, konkurencijos lygį šakoje, užsienio prekybos politiką, sąlygas produkto rinkoje. Palyginus mokesčių normą ir tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje ir kitose naujosiose Europos Sąjungos (toliau - ES) narėse nustatyta, kad mažiausia mokesčių norma 2007-2008 m. buvo Latvijoje, didžiausia - Vengrijoje. Koreliacinės analizės, įvertinančios priklausomybę tarp tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, 2007 m. naujosiose ES valstybėse ir verslo mokesčių dydžio rezultatai neleidžia teigti, kad tarp šių rodiklių egzistuoja tarpusavio ryšys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tiesioginės užsienio investicijos; Instituciniai veiksniai; Mokesčiai; Foreign direct investment; Institutional factors; Taxes.; Foreign direct investments; Taxes.

ENThe paper analyzes the corporate tax rate as the institutional factor in foreign direct investment. The evaluation of influence of institutional factors is made using the Dunning OLI paradigm, showing that taxes can affect all three conditions of this theory. It was found that one of the main problems in evaluating foreign direct investment dependence on the tax rate is related to the data selection problems. For the assessment of capital movement data about foreign direct investment, two-way direct investment, foreign investment distribution by country and branches. individual company data of multinational corporations can be used. Another problem is related to the tax rate options. The tax rate (applicable in the country), the average tax rate, the effective average tax rate, the effective marginal tax rate can be used to assess it. The choices of variables considerably influence research results. Empirical tests of tax influence on foreign direct investment show that the relationship between these variables exists. However, as the research methodologies are quite different, moreover, the degree of data aggregation is different and other factors are included in the analysis, the results also differ. Market size, the distance between investing and host countries, labour costs, the level of corruption, government spending on infrastructure, level of competition in industry, foreign trade policy, conditions of the market are included as additional factors.A comparison of tax rates and foreign direct investment in Lithuania and other new EU member states showed that the lowest tax rate for the period of 2007 2008 was in Latvia, while the highest was in Hungary. According to correlation analysis which evaluated the relationship between foreign direct investment per capita in the new European Union countries in 2007, it cannot be indicated that among these indicators there is a mutual relationship. [From the publication]