LT2003 m. Gelvonų ir Bagaslaviškio apylinkėse vykusios ekspedicijos metu buvo aplankyti 24 kaimai, daugiau kaip 60 sodybų, apklausta daugiau nei 10 pateikėjų. Tyrinėta daugiausia dabartinėje seniūnijoje, visai nepaliesta liko miškinga teritorija kitapus Širvintos upės, tarpukariu priklausiusi Gelvonų valsčiui. Ekspedicijos metu domėtasi mediniais sodybų pastatais ir jų puošyba, norint papildyti ir praplėsti turimas žinias apie Aukštaitijos medinius statinius ir jų dekorą. Po Valakų reformos Gelvonų ir Bagaslaviškio apylinkėse kaimai daugiausia buvo gatviniai, žemė paskirstyta rėžiniais. Sodybose dažniausiai buvo statomi visi pagrindiniai pastatai: gyvenamasis namas – gryčia, svirnas, tvartas, kuriame galima rasti patalpą kiaulėms, patalpą arkliams. Taip pat buvo renčiamas kluonas, pirtis. Sodybos branduolys – gyvenamasis namas, svirnas bei tvartas – stovėjo vienoje gatvės pusėje, daugiau ar mažiau pailgame sklype, kuriame atstumai tarp pastatų priklausė nuo savininko turtinės padėties – kuo turtingesnis, tuo erdvesnis kiemas. Iš pradžių gyvenamieji namai stovėjo galais į gatvę, vėliau kai kurie buvo pasukti šonu. Svirnai – priešais gryčią, lygiagrečiai. Už jų, truputį toliau, tvartai. Kitoje gatvės pusėje, iš pradžių taip pat galais, o vėliau kartais ir šonais, stovėjo daržinės (jei turėjo), kluonai bei pirtys. Straipsnyje analizuojami ekspedicijos metu aplankytų kaimų architektūros ypatumai ir jos dekoravimo būdai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gelvonai; Bagaslaviškis; Medinė architektūra; Etnografija; Etninė architektūra; Statinių puošyba; Gelvonai; Bagaslaviškis; wooden architecture; Ethnography; Ethnic architecture; Architectural decoration; Kaimo medinė architektūra; wooden architecture of the village.
ENDuring the expedition in 2003 at Gelvonai and Bagaslaviškis circuits 24 villages and more than 60 farms were visited, also more than 10 presenters were questioned. Mostly the current ward was explored and the forested territory on the other side of Širvinta river remained completely untouched, which at the interwar period belonged to the Gelvonai volost. The main interest during the expedition was shown to the wooden constructions of farms and their decorations in order to complement and extend the available knowledge about the décor and wooden constructions of Aukštaitija. After the Wallach Reform most of the villages in the circuits of Gelvonai and Bagaslaviškis were linear, the land divided into strips. All the main buildings were built in farms: dwelling house – farmhouse, barn, cattle-shed, where one could find a space for pigs, horses. The barn and bathhouse were also notched. The dwelling-house, barn, and cattle-shed, which formed the core of the farm, were situated in one side of the road, more or less in the oblong site. Distances between buildings depended on the material position of the owner - the richer the owner, more spacious the yard. At first the dwelling-houses stood endwise to the road, later some of them turned edgeways. Barns stood opposite to and parallel to the farmhouse, whereas a bit further behind them – cattle-sheds. On the other side of the road, firstly endwise and later some edgeways, stood sheds (if any), stackyards and bathhouses. The article analyses the architectural features and the decoration methods of the villages visited during the expedition.