Bendrinės lietuvių kalbos trumpųjų balsių spektrų dinamika (žvalgomasis tyrimas)

LTTrumpųjų balsių spektrų dinamikai analizuoti pasinaudota VU Fonetikos laboratorijos įrašų studijoje atliktais moters balso įrašais. Pasirinktos tokios žodžių poros su trumpaisiais nekirčiuotais balsiais: kišu : kiši, suku : suki, baru : bari, kalu : kali, metu : meti, dedu : dedi ir pan. Jas įskaitė VU antrakursė lituanistė. Naudojantis garsų analizės programa COOL EDIT PRO, iškarpyti tiriamieji segmentai. Toliau jie analizuoti taikant Amsterdamo universiteto specialistų Paulio Boersmos ir Davido Weeninko garsų analizės programą PRAAT 40012. Tiriant balsių dinamiką trijuose taškuose hercais matuotos trumpųjų balsių [i, u, e, a] pirmoji, antroji ir trečioji formantės: garso pradžioje (V1), garso viduryje (V2) ir garso pabaigoje (V3). Gautosios tiriamųjų garsų formančių trajektorijos išdėstytos keturiuose grafikuose. Apibendrindami spektrų dinamikos tyrimo rezultatus, galime teigti, kad bendrinės kalbos minkštieji priebalsiai stipriausiai veikia prieš juos einančių balsių vidurį ir pabaigą: prieš minkštąjį priebalsį tariamų garsų kreivė yra kylančio, prieš kietąjį, atvirkščiai, – krintančio pobūdžio. Prieš minkštuosius priebalsius tariami poziciniai balsių variantai: a) sudvibalsėjęs, difuzinis, aukštatonis, įtemptasis [a] alofonas; b) [e]/--C' fonemos [e] aukštesnio tembro, tarpinis, įtemptasis alofonas; c) [i]/--C' – fonemos [i] aukštesnis, difuziškesnis, uždaresnis, įtemptesnis variantas; d) [u]/--C' – fonemos [u] aukštesnis, difuziškesnis, uždaresnis pozicinis variantas. [Iš leidinio]

ENThe dynamics of the spectrum of short vowels were studied using recordings of a woman’s voice (student of Lithuanian language and literature) in the Vilnius University Phonetics laboratory. Pairs of words were chosen with short unstressed vowels: kišu : kiši, suku : suki, baru : bari, kalu : kali, metu : meti, dedu : dedi and others. Using the sound analysis program COOL EDIT PRO, the segments to be studied were cut out. They were further analysed using the sound analysis PRAAT 40012 developed by Amsterdam University specialists Paul Boersma and David Weenink. Researching the vowel dynamics, the first, second, and third formants of the short vowels [i, u, e, a] were measured in Hz at three points: beginning of the vowel (V1), middle of the vowel (V2) and end of the vowel (V3). The resulting vowel formant trajectories are set out in four graphs. The overall conclusion from the spectrum dynamics test results, it can be said, are that in standard Lithuanian the palatalised consonants have the most effect on the end and middle of the vowels preceding them: the pronunciation curve of vowels before palatalised consonants is rising, whereas before non-palatalised consonants it is falling. Before palatalised consonants, there are positional vowel pronunciation variants: a) diphthongised, diffused, high pitched, tense [a] allophone; b) [e]/--C' phonemes [e] of higher pitch, medial, tense allophone; c) [i]/--C' – phonemes [i] higher, more diffused, more closed, tenser variant; d) [u]/--C' – phonemes [u] higher, more diffused, more closed positional variant. [From the publication]