Sutrikusios lokomocijos vaikų ugdymo psichosocialinės aplinkos dimensijos : disertacija

LTLokomocijos sutrikimų turinčių vaikų situaciją galima pavadinti ypatinga, nes jų būsenos negalima sutapatinti nei su ligonio, nei su žmogaus, neturinčio sveikatos problemų, savijauta. Be to, sutrikimų turintys vaikai negali dalyvauti daugelyje visuomenės gyvenimo sričių, nors ir nėra atskirti nuo visuomenės. Šiame darbe, skirtame psichosocialinei aplinkai lokomocijos sutrikimo atveju, siekiama atsakyti į keliamus pagrindinius probleminius klausimus. Kaip lokomocijos sutrikimų turinčiam vaikui aplinka ir asmenybės savybės padeda / trukdo mokytis kartu su kitais bendraamžiais? Kokias ugdymosi galimybes turi vaikai su lokomocijos sutrikimais? Kaip teikiama parama, numatyta reglamentuojančiuose dokumentuose, lemia lokomocijos sutrikimų turinčių vaikų ugdymosi galimybes? Kokios psichosocialinės aplinkos dimensijos yra svarbios ugdant vaikus su lokomocijos sutrikimais? Tyrimo tikslas - atskleisti ir empiriškai pagrįsti vidinę ir išorinę psichosocialinės aplinkos dimensijas vaikų su lokomocijos sutrikimais ugdymo atveju. Psichosocialinės aplinkos dimensijų esmei pagrįsti darbe remtasi konstruktyvizmo ir pragmatizmo teorijomis, padėjusioms atskleisti lokomocijos sutrikimų turinčių vaikų savijautą, patirtį, gebėjimą veikti savarankiškai, bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumus. Tyrimo rezultatai leido parengti modelį, atskleidžiantį lokomocijos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo vidinę ir išorinę psichosocialinės aplinkos dimensijas: išorinė dimensija apima aplinkos teikiamas paslaugas, tai: fizinės aplinkos ir viešojo transporto pritaikymą; visuomenės požiūrį į neįgalųjį ir į jo veiklą; tarpusavio santykius; patirtį; ugdymą; vidinė dimensija apima sutrikusios lokomocijos vaiko saviraišką, tai: savęs vertinimą; asmeninę patirtį; tikslus susijusius su ateitimi; savarankiškumą; atsakomybę už save.

ENFurthermore, the situation of children who have locomotion disorders is special because their state cannot be compared neither to the state of an invalid, nor to that of an absolutely healthy person. Besides, disabled children cannot participate in many spheres of social life even though they are not isolated from the society. To ground the essence of dimensions of psychosocial environment the thesis employs theories of constructivism and pragmatism which helped to reveal the inner state, experience, ability to perform on one's own and singularities of communication and cooperation of children with locomotion disorders. This work focuses on psychosocial environment of children with locomotion disorders and aims to address the following issues : 1. How the environment and personal qualities of children with locomotion disorders help/impair learning together with their contemporaries? 2. What education opportunities do children which locomotion disorders have? 3. How does the support, which is envisaged in regulatory documents, determine education opportunities of children with locomotion disorders? 4. What dimensions of psychosocial environment are important for training of children with locomotion disorders? Objective - to disclose and ground empirically internal and external dimensions of psychosocial environment of education of children with locomotion disorders.The research results facilitated preparation of a model to reveal external and internal dimensions of psychosocial training environment for children with locomotion disorders: the external dimension comprises provided services including: adaptability of physical environment and public transport, public approach towards the disordered and their activities, interrelations, experiences and training; the internal dimension comprises self-expression of a child with locomotion disorder including: self-esteem, personal experience, future objectives, self-sufficiency and self-responsibility.