Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija lietuvių kalboje : disertacija

LTTyrimo objektas - lietuvių kalbos leksikos italų kilmės žodžiai. Darbo tikslas - pateikti išsamų lietuvių kalbos italų kilmės skolinių aprašą. Medžiaga. Daugiausia naudojantis rašytiniais šaltiniais (visų pirma žodynais), sudaryta skolinių iš italų kalbos duomenų bazė (Lietuvių kalbos italizmų sąvadas - LKIS), į kurią įtraukti 936 semantiniai vienetai. Ginamieji teiginiai ir tyrimo rezultatai. Tradicinis lietuvių kalbotyros požiūris, esą lietuvių kalbos skoliniai skirstytini vien į slavizmus ir germanizmus (be dar keleto iš gretimų kalbų), faktiškai menkina italų ir lietuvių tautų santykių istoriją, perša izoliuotos lietuvių valstybės bei siauro jos gyventojų kultūrinio, socialinio bei politinio akiračio vaizdą. Faktas, kad į lietuvių kalbą skoliniai iš italų kalbos pateko dažniausiai per kalbas tarpininkes (tai įrodo adaptacijos procesų lemiami fonetiniai pakitimai) negali būti pagrindas paneigti jų italų kilmę. Nors iš visų LKIS italizmų tik nedidelė dalis įeina į pagrindinį lietuvių kalbos leksikos fondą (vos apie 7 proc. visų italizmų VDU tekstyne pavartota daugiau nei 1000 kartų), bet apribojus statistiškai apdorojamų italizmų sąrašą, t.y. išmetus italizmus, nesiekiančius tam tikro skaičiaus pavartojimo atvejų, išryškėja tikslesnis italizmų pasiskirstymo pagal semantines grupes vaizdas: 1) 45 proc. visų italizmų sudaro buitinės kalbos žodžiai (tokie kaip autostrada, loterija, moto, pedalas, rizika, sijonas); 2) muzikos terminai siekia beveik penktadalį visų italizmų (18 proc.), 3) su menais susiję skoliniai - 8 proc.; 4) mažai aptinkama italų kulinarijos skolinių (vos 3 proc.). Šį netikėtą rezultatą lėmė tai, kad šie neseniai pradėję plisti italizmai kol kas daug dažniau vartojami sakytinėje kalboje.

ENThe subject of the research consists of Lithuanian words of Italian origin. The objective is to provide a detailed description of Lithuanian words of Italian origin. Material. Mainly base on written sources (especially dictionaries), the author complied a database of borrowings from the Italian language (Compendium of Italisms in Lithuanian Language, CILL), which includes 936 semantic units. Hypotheses and test results. Traditional Lithuanian linguistics approach suggests that Lithuanian borrowings are distributable only to Slavisms and Germanims (and few other neighbouring languages); it actually undermines the history of relationship between Italy and Lithuania suggesting the isolation of the Lithuanian state and narrow cultural, social, and political view of its people. The fact that the Italian borrowings came to the Lithuanian language mostly through intermediate languages (that is proved by phonetic changes influenced by th eadaptation processes) can not be the basis for neglecting their Italian origin. Although the main Lithuanian vocabulary involves only a Italisms listed in CILL (just about 7 percent of all Italisms are used more than 1000 times in VMU texts), clearer distribution of Italisms to semantic group is highlighted after special statistical treatment of the list, i.e. having discarded Italisms that do not reach a certain number of usage. The analysis disclosed the following distribution: a) 45 percent of Italisms consist of household words (such as an “autostrada” (expressway), “loterija” (a lottery), “moto” (motto), “pedalas” (pedal), “risk” (rizika), and “sijonas (a skirt); 2) musical terms make nearly one-fifth of all Italisms (18 percent); 3) borrowings related to the art make 8 percent Italisms; and 4) a small part is made of Italian cooking borrowings (just 3 per cent.). This unexpected result was led by the fact that those relatively recently Italisms are more often used in spoken language.