Baisogalos valsčiaus vandenvardžiai

LTBaisogalos valsčiaus vandenvardžių tyrimo tikslas - nustatyti jų kilmės šaltinius pateikiant ir naujų originalių hipotezių, apibūdinti kilminius sluoksnius, išanalizuoti semantikos (motyvacijos) ypatumus ir darybos būdus bei tipus. Kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, bendrabaltiškojo, lietuviškojo sluoksnio ir iš kitų kalbų žodžių kilę vandenvardžiai. Indoeuropietiškojo sluoksnio vandenvardžių kilmei paaiškinti nepakanka lietuvių bei baltų kalbų duomenų - kilmės rakto reikia ieškoti kitose indoeuropiečių ar netgi finougrų kalbose. Tokiais galima laikyti vandenvardžius Dotnuvelė, Kampis, Palonas. Bendrabaltiškųjų vandenvardžių grupę sudaro tie, kurių kilmę galima paaiškinti lietuvių kalbai labai artimų baltų kalbų duomenimis. Jiems priskirtini upėvardžiai Kiršinąs, Vilpesys. Lietuviškojo sluoksnio vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos žodžių, be to, galima nuspėti ir jų atsiradimo motyvus. Iš kitų kalbų žodžių kilusių vandenvardžių kilmės šaltinis yra slavų kalbos: Bydlago upelis, Spadāvas rāvas. Dažniau pasitaikanti vandenvardžių semantika atspindi vandens fizinės savybės, t. y. spalva, skonis, kvapas, tekėjimo ypatybės, taip pat krantų bruožai; be to, yra nemaža augalinės bei gyvūninės semantikos (motyvacijos) ir priklausomybę rodančių upių bei ežerų vardų. Darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su bendriniais žodžiais, ir antriniai. Dažniausiu ir produktyviausiu laikytinas priesaginis darybos būdas (28 vediniai), kiek mažiau produktyvus sudūrimas (22 dūriniai), po to eina galūnių vediniai (8), sudėtiniai vandenvardžiai (6) ir priešdėlių vediniai (2).Reikšminiai žodžiai: Toponimas; Hidronimas; Hidronimų etimologija; Hidronimų semantika; Hidronimų daryba; Toponym; Hydronym; Origin of hydronyms; Semantics (motivation) of hydronyms; Formation of hydronyms; Vandenvardis; Baltų kalbos; Slavų kalbos; Vedinys; Dūrinys; Sudėtiniai vandenvardžiai; Baltic languages; Slavonic languages; Derivative; Compound; Composite hydronyms.

ENThe genre variety of narrative folklore created by Baisogala region people is discussed in the article. Comparing works preserved in olden manuscripts with the data collected during a recent expedition, we have revealed the changes in the repertoire and distinguished the most typical features of the narrative folklore spread in the Baisogala Valsčius The comparison showed certain changes in the narrative folklore genre repertoire. So, sagas and beliefs prevailed in the expedition records, but there were few fairy-tales, although everyday stories were more popular (especially abut gypsies). The manuscript material witnesses that a good sort fairy storytellers, who knew many fairy tales and everyday stories, used to live in the region. Many works fixed during the expedition are found in the manuscripts as well. Thus, the folklore tradition, although rather flagged, is still alive. The material discussed enable to form a rather full picture about the beliefs, world-view and general life of the people in the Baisogala region. [From the publication]

• Dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės / Laimutis Bilkis. Baltų onomastikos tyrimai : Aleksandrui Vanagui atminti / sudarė Laimutis Bilkis, Alma Ragauskaitė, Daiva Sinkevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. P. 47-62.
• Dėl miesto vardo Kaišiadorys kilmės / Laimutis Bilkis. Acta linguistica Lithuanica. 2002, t. 47, p. 1-7.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Priesaginių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2019, t. 81, p. 110-140.