Papročių teisės reliktai baisogalių gyvenime XX amžiaus pirmojoje pusėje

LTStraipsnio tema – papročių teisės reliktai baisogalių gyvenime XX amžiaus pirmojoje pusėje. Straipsnio autorius aptaria baisogalių žemėnaudą ir žemės teisę; šeimos ir paveldėjimo teisę; prievolinę teisę; baudžiamąją teisę ir tradicinę dorovę; kaimo savivaldą. Straipsnio autorius teigia, kad tarpukario metais Baisogalos valsčius žemės plotu (24 071 ha) buvo didžiausias, o pagal gyventojų skaičių (8 500 gyventojų) – antras tuometinėje Kėdainių apskrityje. Pagal paprotį, visi vaikai turėjo teisę į tėvų turto dalį. Ištekančios dukterys savo dalis atsiimdavo kraičiu, kurią paprastai sudarė gyvuliai (pakinkytas arklys, viena ar daugiau karvių, kartais smulkesni gyvuliai) ir pinigai. Ūkininkų gyvenimas buvo susijęs su įvairiomis sutartimis (pirkimo-pardavimo, nuomos, samdos, rangos ir kt.), kurios iki Pirmojo pasaulinio karo paprastai buvo sudaromos žodžiu, o tarpukario metais ėmė rastis ir rašytinių sutarčių. Kol kaimai buvo neišsiskirstę vienkiemiais, dėl rėžinės žemėnaudos ir bendros nuosavybės ganykloms, iš dalies pievoms ir miškams, iškildavo klausimų, kuriuos aptardavo ir sprendimus priimdavo visas kaimas. Kaimo sueiga vadinosi "kuopa". Kuopa samdydavo kerdžių, tardavosi dėl ganymo pradžios ir vietos ir kitų suganymu susijusių dalykų, kartais dėl šienavimo pradžios, tardydavo ir bausdavo nusikaltėlius, paskirstydavo kiemams pagal valdomą žemę carinės valdžios kaimui uždėtus mokesčius, spręsdavo ginčus su kitais kaimais ir dvarais dėl nuganymų, dėl servitutų, paskelbdavo aukštesnės valdžios nurodymus, rinkdavo kaimo seniūną ir t. t.Reikšminiai žodžiai: Papročių teisė; Baisiogala; Etninė kultūra; Regioniniai gyvensenos tyrimai; Unwritten law; Baisiogala; Ethnic culture; Regional research on way of living; Baisogala; Lokalinė kultūra; Traditional culture; Customary law.

ENThe subject of the article the relics of the common law in the life of Baisogala people in the first half of the twentieth century. The author of the article discusses the land use and land law, family and inheritance law, contract law, criminal and traditional morals, and rural authority of Baisogala. The author points out, that during the inter-war period Baisogala land had the largest area (24.071 ha) and was the second most populated (8.500 people) administrative unit in the contemporary Kėdainiai district. According to the custom, all children were entitled to parental assets. Marrying daughters took their part in the form of dowry which usually consisted of animals (a horse, one or more cows, and some smaller animals) and money. Farmers' lives have been linked to various agreements (purchase and sale, lease, hire, outsourcing, etc.) which until the WW1 were generally concluded verbally, and during the inter-war period, written contracts began to emerge. Before villages split into granges, issues regarding land use and collective pastures were discussed and decided upon by the whole village. Meeting of the village was called kuopa. Kuopa hired herders, discussed the start of pasture and other related issues, or haymaking, investigated and punished criminals, distributed taxes imposed by the Tsar, solved disputes with other villages and manors regarding usage of pastures or servitudes, announced the orders of higher authority, elected an elder of the village, etc.