Letas Palamitis, Įmintos tūkstantmečio mįslės : šventasis Brunonas Bonifacas, senovės baltai ir Lietuvos pasienis : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Leto Palmaičio knyga "Įmintos tūkstantmečio mįslės: šventasis Brunonas Bonifacas, senovės baltai ir Lietuvos pasienis" (2009). Straipsnio autorius sutinka su knygos mintimi, kad žinia apie šv. Brunono mirtį dar nieko nepasako apie ano meto Lietuvos valstybingumą. Pats faktas, kad šis paminėjimas buvo pirmasis, rodo, kad būta tik valstybingumo užuomazgų. Recenzentas pritaria ir autoriaus blaiviam požiūriui į krikščionybės teigiamą istorinį vaidmenį, neteisingų kaltinimų krikščionybei atmetimui. Pirmajame skyriuje nurodomi šv. Brunono biografijos šaltiniai ir pateikiamas nuoseklus, šaltiniais paremtas, jo gyvenimo, darbų ir žūties aprašymas. Recenzentas nemažai priekaištų turi pateiktiems asmenvardžių Netimeras ir Zebedenas aiškinimams. Recenzijos autoriaus teigimu, aiškinant asmenvardžių ir vietovardžių etimologijas knygoje be reikalo nepaisoma Kazimiero Būgos įspėjimo nedaryti istorinio pobūdžio išvadų iš svetimųjų iškraipytų lietuviškų vardų, jeigu tų išvadų neparemia autentiškas lietuviškas vardynas. Palmaitis daug dėmesio skiria šaltiniuose esamam šv. Brunono žūties vietos apibūdinimui kaip paribio tarp Rusios ir Lietuvos, būtent, kad pirma nurodoma Rusia, o po jos Lietuva. Tai rodą, kad šv. Brunonas vyko iš Rusios (tariamosios, esančios Nemuno žemupyje) į Lietuvą. Tačiau tokią įvardijimų eilę galėjo lemti faktas, jog šv. Brunonui Kijevo Rusia anuomet buvo geriau pažįstamas kraštas, negu Lietuva. Trečiajame knygos skyriuje nagrinėjama tautovardžio rusai kilmė teigiant, kad šis etnonimas esąs baltiškas žodis, kuriam pradžią davusi tariamoji Nemuno žemupio Rusia (:rusėti 'lėtai tekėti').Reikšminiai žodžiai: Šv. Brunono misija; Asmenvardis; Tautonimas; Etimologija; Baltai; Slavai; Mission of St. Brunono; Personal name; Ethnonym; Etimology; Balts; Slavs.

ENThe review discusses the book Įmintos tūkstantmečio mįslės: šventasis Brunonas Bonifacas, senovės baltai ir Lietuvos pasienis by Letas Palmaitis (en. The millennium riddles tread: St. Bruno Boniface, the ancient Balts and the Lithuanian border) (2009). The author agrees with the idea of the book that the news of the St. Bruno's death yet says nothing about the statehood of Lithuania in those times. The very fact that this reference was the first one shows that the statehood was still in its embryo stage. Reviewer agrees with the author's commonsense attitude towards the positive historical role of Christianity, and the rejection of the Christianity unfair accusations. Section no. 1 sets out sources of the St. Bruno's biography, and based on the sources, offers a consistent description of his life, work and death. The reviewer submits plenty of criticism regarding interpretations of personal names Netimeras and Zebedenas. According to the comments of the review author, interpretation of etymologies of personal names and toponyms unnecessarily ignores warning by Kazimieras Būga to refrain from drawing conclusions of historical nature from Lithuanian names distorted by foreigners, if these conclusions cannot be based on an authentic Lithuanian Onomastics. Palmaitis dedicates major attention to the description of the place of St. Bruno's death, available in sources, as of the boundary between Russia and Lithuania, namely, that Russia is indicated first, and only then followed by Lithuania. This fact suggests that St. Bruno was travelling from Russia (implied, located at the lower reaches of river Nemunas) to Lithuania.However, the sequence of the indications under consideration could have been determined by the fact that at that time, St. Bruno was better familiar with Kievan Russia than the land of Lithuania. Section no. 3 of the book examines the origin of the ethnonym ‘Russians’ arguing that this particular ethnonym is a Baltic word which got its beginning from the implied Russia located at the lower reaches of the river Nemunas (:to rus 'to flow slowly').