Lietuvos katalikų bažnyčių paramentai iki ir po Tridento

LTPirmąkart lietuviškoje dailėtyros istoriografijoje bent apytikriai pamėginta paskaičiuoti, kiek ir kokios etninėje Lietuvoje iki Tridento visuotinio susirinkimo ir tuoj po jo būta dvasininkų specialiosios aprangos, aptarti jos genezę, technines ir menines ypatybes. Nors Susirinkimas tiesiogiai šios srities beveik nelietė, administraciniais Bažnyčios institucijų potvarkiais per netrumpą vėlesnį laikotarpį įgyvendinami jo nutarimai atliko tam tikrą vaidmenį mūsų krašto bažnyčių liturginės aprangos istorijoje, kreipdami jos raidą truputį kita nei ligi tol linkme. Lietuvos bažnyčių paramentikos istorijos pradžia laikytini 1398 m., kai pirmą kartą paminimi Vilniaus katedrai padovanoti ir joje buvę liturginiai rūbai. Ką tik apkrikštytoje Lietuvoje katalikų parapijų ir maldos namų ikitridentiniu laikotarpiu buvo palyginti nedaug, tad nedaug juose ir liturginės aprangos. Apie jos išvaizdą gali paliudyti tik keli išlikę reliktai ir aprašymai negausiuose dokumentuose. Iš jų sprendžiant, bent jau svarbiausios Lietuvos šventovės - Vilniaus katedros - liturginiai rūbai buvo iš brangių medžiagų, atlikti audimo ir siuvinėjimo technikomis, puošti gėliniais ir figūriniais motyvais (tarp pastarųjų vyravo Nukryžiuotasis). Potridentiniu laikotarpiu sureguliavus ir suintensyvinus Bažnyčios gyvenimą ir veiklą, išaugus maldos namų ir juos aptarnaujančių dvasininkų skaičiui, atitinkamai gausėjo apeiginės aprangos. Be to, ji darėsi vis puošnesnė, ir ši tendencija žymi visą potridentinės paramentikos istorijos tarpsnį, trukusį iki pat XX a. vid.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos katalikų bažnyčia; Tridento visuotinis Bažnyčios susirinkimas; Baroko dailė; Liturginiai drabužiai; Arnotas; Kapa; Dalmatika; Cahtolic Church of Lithuania; Tridentas; Paramentai; Council of Trent; Baroque art; Paraments; Liturgical vestments; Parament.

ENFor the first time in Lithuanian art criticism the article strives to discuss the origin of Catholic Church liturgical vestments in our country and to determine their approximate amount during the early pre-Reformation period (i.e. 14th-16th century) as well as during the subsequent epoch, throughout which the entire church art including textile was influenced directly by the decrees of the Council of Trent. Referring to surviving examples and church inventory descriptions, both technical and artistic features of this specific clothing characteristic of one or another development period are defined. In Lithuania, there are not many items of liturgical vestments from the early period as the number of churches as well as the priests serving them was not great. The number of the clothes made abroad and brought by foreign priests is much greater. According to its style as well as decorations, such clothing was identical to paraments from other Catholic countries that had already reached their fourth development stage, i.e. the stage of complete formation. Just like in the neighbouring countries, the liturgical vestments in Lithuania, especially those worn by the priests serving the main shrine of the state, i.e. the Vilnius Cathedral, were made from especially expensive fabric and were embellished with embroidered or woven floral and figure motives. During the post-Tridentine period, as the number of churches and their priests as well as rites increased significantly, the Church life became more regulated and its activities more intense. Correspondingly, quantitave indices and the appearance of liturgical vestments altered. The latter tendency marked the entire historical phase of post-Tridentine ecclesiastical clothing and lasted until the middle of the 20th century. [From the publication]

• Liturginių drabužių siuvinėjimas XIX a. II pusėje – XX a. pr. Lietuvoje: stiliai ir ornamentai / Sandra Stonytė. Menotyra. 2019, t. 26, Nr. 1, p. 1-15.
• Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios liturginės tekstilės rinkinys / Gabija Surdokaitė-Vitienė, Svetlana Poligienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 209-254.