Moterų grupės : gyvensenos skirtumai

LTStraipsnyje autorė atskleidžia kai kurias įvairiais laikotarpiais išryškėjusias moterų grupes, kurios tarpusavyje skiriasi savo pobūdžiu, vieta visuomenėje, gyvenimo būdu, asmenybės bruožais. Tokios grupės susikuria bemaž vienodų vertybių, veiklos turinio bei kultūrinių normų pavyzdžiu, jų gyvenimo būdas kartais yra ir ankstesnių laikų modelių tąsa. Šios grupės skiriasi nuo kitų socialinių darinių tokiais elementais, kaip socialinės pozicijos, veikla, jos kryptingumas, materialiniai pagrindai, simboliai, vertybės, elgsena. Įvairių motyvų ir aplinkybių vedamos moterys pakliūva į vienos ar kitos pakraipos socialines grupes, randa savo vietą, perima ir toliau vysto jų normas ir nuostatas. Reikėtų sutikti su A. Giddensu (Giddens, 2000, 15), jog modernybė kuria diferenciaciją, išskyrimą ir marginalizaciją. Straipsnyje atskleidžiami didikių moterų namų ir keliavimo bruožai, jų asmenybių individualumo raiška, estetinė patirtis. Straipsnyje pateikiami sovietinio laikmečio kaimo moterų identifikacija su darbo vertybėmis bei ūkinio ir asmenybės savarankiškumo bruožai atgavus nepriklausomybę, analizuojama įgauta moterų ūkinė ir asmenybės raiška. Autorė pateikia medžiagą, kuri liudija, jog įvairios grėsmės (ir ligos) sudaro sąlygas fizinėms traumoms, neįgalių moterų sluoksnio atsiradimui; moterų istorijos liudija neįgalaus kūno patirtį, moterų rūpinimąsi negalinčiais judėti šeimos nariais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moterų grupės; Aristokračių gyvensena; Kaimo moterys; Neįgaliųjų būklė; Women's groups; An aristocratic lifestyle; Rural women; The disabled state.

EN[...] The author reveals the peculiarity and the difference labour relations in past time, during the collective farms time (when the body of women was identified mostly with labour values) and after the declaration of independence. Despite the troubles in the period of market economy the women are searching the ways to reclaim new types of living and creation of work relations. There are independent and self-contained, autonomous; among them we can single out such types as the leaders, the middle strata. Their main features are the keeping of the farm, concentrate the family and maybe the workers. Only in postsoviet democratic time (since 1990) the silence about disabled or marginal people had disappeared, only now is possible to search these problems and to speak about this phenomena. All such 'negative' things were hidden from the native society and particular from the foreign. Only in democratic civic Lithuania marginal people as object were distinguished from others; their psychosocial problems were formulated and began to be seen for the society and social institutions. [...] Society began to recognize different types of disabled people and their social problems. In their life stories such meanings as personal features, material, familial and sexual life, living conditions, relation with friends and relatives, education and work possibilities were stressed. The result - the disabled people became more courageous, they jointed in more intensive relations with society and different social groups. Provocative discourse in mass media, work and education system, particular network, social sciences terms for disabled people were constructed or adapted. In the paper the author analyses the situation of the disabled women. [From the publication]