Konkubiny w życiu prałatów i kanoników wileńskich w XVI-XVII wieku. Uwagi o recepcji uchwał Soboru Trydenckiego w Wielkim Księstwie Litewskim

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Konkubiny w życiu prałatów i kanoników wileńskich w XVI-XVII wieku. Uwagi o recepcji uchwał Soboru Trydenckiego w Wielkim Księstwie Litewskim
Alternative Title:
Konkubinos Vilniaus prelatų ir kanauninkų gyvenime XVI-XVII a. pastabos apie Tridento susirinkimo nutarimų recepciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Summary / Abstract:

LTTridento susirinkimo nutarimų recepcija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – reikšminga ir, svarbiausia, galima pagrįsti rašytiniais šaltiniais tyrimo tema. Pats Tridento susirinkimas tik pradėjo procesą, kuriam buvo lemta ilgainiui turėti reikšmingų pasekmių. Naudodamiesi Susirinkimo dokumentais, sinodų nutarimais, vizitacijų aktais, istorikai ir anksčiau, ir dabar atskleidžia, kaip Susirinkimo nutarimai buvo priimami konkrečiose vietinėse Bažnyčiose. Rimtą grėsmę potridentinės Bažnyčios kunigų disciplinai kėlė kunigai, gyvenę su „įtartinomis“ moterimis. Dvasininkijos elgesio ir papročių taisymas buvo viena aktualiausių problemų, kurią reikėjo nedelsiant spręsti Tridento reformos vykdytojams. Po Tridento susirinkimo nutarimų priėmimo Petrakavo provinciniame sinode (1577) Vilniaus vyskupijoje buvo sušaukta 15 sinodų. Pirmasis, pradėjęs Tridentinum recepcijos procesą Vilniaus vyskupijoje, buvo vyskupas Jurgis Radvila. Jo ganytojišką laišką, išleistą po 1582 m. sušaukto sinodo, irgi galima laikyti sinodinių nutarimų dalimi. Sinodų nutarimais kunigai raginti gyventi ir elgtis taip, kad neduotų progos aplinkinių papiktinimui, apkalboms ar intrigoms. Buvo kartojamas bendro pobūdžio priesakas – rūpintis tikinčiųjų sielomis ne vien mokant ar rodant išorišką pamaldumą, bet visų pirma pavyzdingai gyvenant.Išlikę šaltiniai liudija, kad nepaisant visų įspėjimų ir paraginimų, ir netgi griežtų sankcijų, Vilniaus vyskupijoje atsirado kunigų, visuotiniam tikinčiųjų papiktinimui atkakliai nenorėjusių išvaryti sugyventinių. Geras pavyzdys čia būtų daug kartų baustas ir įspėtas kanauninkas Izaokas Fechtinas, kuris savo, kaip kanauninko, dvare gyveno su moterimi, su kuria, „pasak viešos ir tikros opinijos, jis pats palaiko nedorus ryšius“. Konkubinato praktikai buvo skiriama dėmesio Vilniaus vyskupijos sinodų nutarimuose – pirmiausia skyriuje „De vita et honestate Clericorum“. Čia buvo primenami Tridento susirinkimo nutarimai, susiję su dvasininkijos gyvenimu ir papročiais, raginama vengti familiaraus bendravimo su moterimis, smerkiamas konkubinatas, griežtai draudžiama dvasininkų namuose laikyti moteris, ypač jaunas, ir netgi tas, kurios kunigams patarnauja. Kapitulos nariams nurodyta, „grasant [vyskupo] nuožiūra skirtinomis bausmėmis, niekam savo namuose, arba dvare, nelaikyti patarnavimui virėjų (kucharek), idant būtų išvengta papiktinimo“. Taip pat įsakyta „atstu laikyti patarnaujančias mergas“. Kitaip nei dabar paviršutiniškai manoma, šie apibūdinimai visai nebūtinai reiškia moteris / merginas, kurias galima įtarti gyvenimu su celibato nesilaikančiais kunigais. Vis dėlto šis klausimas buvo vėl ir vėl kartojamas sinodų – ir ikitridentinių, ir potridentinių – nutarimuose. Konkubinate gyvenantys dvasininkai nepasižymėjo gera reputacija. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konkubinos; Vilnius; Tridento reformos recepcija; Vilniaus vyskupija; Prelatai; Cohabiting; Concubine; The Vilnius Diocese of the Grand Duchy of Lithuania; Trident Reform reception.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21548
Updated:
2020-06-16 18:12:42
Metrics:
Views: 42
Export: