Moterų politinės socializacijos projekcijos savivaldos tarybų rinkimuose

LTMoterų trūkumas politinio dalyvavimo, sprendimų priėmimo, aktualiose strateginio planavimo bei vadovavimo srityse pastaruoju metu yra viena aktualiausių mokslinių tyrimų sričių ne tik ES, bet ir Lietuvoje. Politinis dalyvavimas, įtaka ir sprendimų priėmimas - tai sritys, išsiskiriančios kaip "vyriškas" profesinis laukas, todėl moterims įgyti politinio poveikio kompetencijas ir lygiaverčiai su vyrais dalyvauti sprendimų priėmime yra ypač sunku. Šiame straipsnyje nagrinėjama problema formuluojama klausimu: ar pakankamas ir užtikrinamas moterų politinio dalyvavimo aktyvumas? Kas lemia moterų politinę socializaciją ir politinę kompetenciją? Kokios kliūtys joms kyla rinkimų metu? Teorinėje dalyje apibrėžiami ekonominiai, socialiniai, kultūriniai bei asmenybiniai veiksniai, darantys įtaką moterų politinės kompetencijos vystymuisi. Straipsnyje pristatoma tyrimo, realizuoto vykdant Lietuvos 2004¬2006 m. BPD projektą "Moterų politikių iniciatyvos skatinimas, siekiant proporcingo lyčių atstovavimo", dalis. Interviu būdu apklausta 18 respondenčių, kandidatuojančių 5 (dviejų miestų ir trijų rajonų) rinkimų apygardose bei atstovaujančių aukščiausius reitingus turinčioms partijoms ar rinkiminėms koalicijoms. Straipsnyje analizuojami ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai duomenys, kuriais respondentės grindžia savo politinį dalyvavimą bei atskleidžia savo politinės veiklos praktikas, palankumą bei tinkamumą vienai ar kitai lyčiai.Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad kandidatuodamos moterys patiria daug kliūčių, apsunkinančių jų politinį dalyvavimą rinkimų kampanijos metu, o taip pat ir teigiamą savo politinio tinkamumo vertinimą bei politinės kompetencijos raišką. Konstatuota moterų neįgalinanti politinė rinkiminė aplinka, ypač nepalanki rinkimų sistema, politikų vyrų diskriminuojantis požiūris į moteris politikes, išteklių stygius, imituojantis gausesnį moterų politinį dalyvavimą, bet nesudarantis galimybės jų politinei socializacijai vystyti, sėkmingai politinei karjerai brandinti. Pokomunistinės visuomenės rinkimuose nėra integruojamas ir reprezentuojamas lyties aspektas, reiškiantis būtinybę atsižvelgti į kultūrinius ir socialinius lyčių skirtumus politikoje, viešajame administravime ir valdyme, profesinių, politinių bei šeimos įsipareigojimų derinime. Šio proceso kokybę sąlygoja neapibrėžtumas ir vykstanti visose srityse kaita, būdinga pokomunistinei transformacijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moterų politinis dalyvavimas ir aktyvums; Rinkimai; Moterų politinė socializacija; Politinė kompetencija.

ENEquality between women and men is not just a goal in itself: it is a precondition for fulfilling the overall states' objectives of growth, employment and social cohesion. Increased participation by women in the labour market offers both a guarantee of their economic independence and a substantial contribution to economic development and the sustainability of social protection systems. In politics, there have been positive developments in most EU countries over the last decade, but progress is slow and overall figures remain low. The average share of women members of national parliaments increased from 16% to 24% between 1997 and 2008, but national figures range from 9% to 46%. Eleven Member States are above 30%, which is deemed to be the minimum level necessary for women to exert meaningful influence on politics. In national governments, one out of four senior ministers is a woman, but variations between Member States range from zero to 60% female ministers. Women's lack of political participation, decision making, relevant strategic planning and management, - recently is one of the most urgent areas of research not only the EU but also in Lithuania. Political participation, influence and decision-making - in fact, an extremely divergent in "male dominated" professional field and women's political competences of impact is not equivalent and for women is extremely difficult to participate in post communist democratization case of Lithuania. The article examines the problem formulated question: Do sufficient and adequately ensured participation of women in the national decision making and governance?.What leads to women's political socialization and political competence? What are the obstacles they face during Municipal Council elections? Theoretical part outlines the economic, social, cultural and personnel factors affecting development of women's political competence. The article presents a study realized by the project "Promoting women's policy initiatives to the balanced gender representation" financed by Lithuanian 2004-2006 Structural Funds programme. 18 women respondents candidate were interviewed in 5 (the two cities and three districts) constituencies and representing the highest rating for having parties or electoral coalitions. The study highlighted that not empowering electoral systems have an impact on women's involvement and representation, political activism gap between genders in Lithuania today in local elections emphasize that women often have fewer resources of time, money and civic skills than men as well as lower psychological engagement in politics. Through juggling their dual roles in the home and workplace, many working women with children and family responsibilities face competing demands on their time. Some, particularly the older generation of women, often lack the educational background, political socialization, financial assets and occupational experiences closely associated with political participation. Uncertainty, change, - are ubiquitous and the progress of democracy in the post communist region over the two decades presents lack of gender mainstreaming in political activism and particularly, the low political socialization of women participating in local elections. [From the publication]