"Atiduok širdį!" : šiurpės ir jų parodijos

LTPublikacijos objektas – šiurpės ir jų parodijos. Šiurpės, anot publikacijos autorės – šiuolaikinis vaikų tautosakos žanras. Istorijas apie paslaptingą, žiaurią, dažnai net nemotyvuotą mirtį dažnai pasakoja 7–12 metų vaikai. Jos sekamos susirinkus būreliui ar bent dviem vaikams kokioje nors nuošalioje tamsioje vietoje, kad negirdėtų tėvai ir vyresni vaikai, jau nebetikintys tokiomis istorijomis. Šiurpių parodijas, kurių pavyzdžių pateikiama publikacijoje, kuria paaugliai, kadaise, būdami mažesni, patys pasakoję tikrąsias šiurpes, todėl neblogai išmanantys jų siužetus. Veikėjai jose paprastai būna tie patys, kaip tikrosiose šiurpėse, panašios ir aprašomos situacijos, bet dažniausiai jos turi netikėtą, linksmą ir "laimingą" pabaigą. Pasak publikacijos autorės, šiandien šiurpės yra ne tik gyvai pasakojamos vaikų. Atsiradus virtualaus bendravimo galimybėms, šių istorijų sekimas perkeltas ir į virtualią erdvę. Vaikai ir paaugliai pagal savo interesus kuria įvairius bendraminčių klubus, tad ne viename portale rasime susibūrusius ir šiurpių mėgėjų klubus (kaip antai "Baisių istorijų" klubas, www.zebra.lt, "Istorijos su šiurpuliukais" ir kt.). Dauguma publikacijoje skelbiamų tekstų paimta iš interneto. Publikacijoje pateikiami populiariausių šiurpių ir jų parodijų pavyzdžiai. Stengtasi parodyti kuo didesnę veikėjų, siužetų įvairovę. Tekstai tvarkyti minimaliai: ištaisytos rašybos klaidos, tekstai iš interneto sulietuvinti, koreguota skyryba, patikslinta tiesioginės kalbos gramatinė raiška, pastraipos, kai kur – sakinių ribos.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių sakytinė tautosaka; šiurpė; Parodija; Tautosakos tekstų publikavimas; Lithuanian verbal folklore; Horror-tale; Spoof; Publication of folklore texts; Fokloras; šiurpės; Ghastly.

ENThe object of the publication is horror stories, and their parodies. According to the author of the publication, horror stories represent a contemporary genre of children’s folklore. Stories about the mysterious, brutal, and often unmotivated death are often told by 7-12 years old children. They are usually told in a circle of at least two children in a dark secluded place where parents or older children, who no longer believe these stories, could not hear them. Parodies of horror stories, examples of which are presented in the publication, are created by teenagers who once being younger used to tell the real horror stories, and therefore are well-familiar with their plots. Characters in parodies often happen to be the same as in true horror stories, and similar situations are being described, too, however the former often have an unexpected, funny “happy” ending. According to the author of the publication, today horror stories are told by children not only live. Upon emergence of virtual communication ways, horror stories have also moved to the virtual space. Children and teens tend to establish various affinity groups according to their interests, consequently groups of horror stories can be found in many portals (such as group Baisios istorijos (en. Horror Stories) at www.zebra.lt, Istorijos su šiurpuliukais (en. Spine-Chilling Stories), etc.). Most of the texts in this publication were taken from Internet. The publication offers some examples of the most popular horror stories and their parodies. The author tried to show the variety of characters and plots as much as possible.Texts have been only minimally edited: only spelling errors have been corrected, texts taken from Internet have been Lithuanized, punctuation was adjusted and grammatical expression of the direct language, and some paragraphs and sentence boundaries have been adjusted.