Ginkluotos rezistencijos politiniai ir ideologiniai ypatumai

LTStraipsnyje yra apžvelgiami ginkluotos rezistencijos politiniai ir ideologiniai ypatumai. Atkreipiamas dėmesys, kad kalbant apie 1944–1953 m. ginkluotą pasipriešinimą, yra įžvelgiamos tam tikros politinės apraiškos, o svarbiausia tai, kad visą dešimtmetį nebuvo nustota tikėti valstybės ir jos formų atkūrimu. Pastebima, kad nacių okupacijos metais asmenys, kurie veikė rezistencijoje, buvo aktyvūs Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo dalyviai. Tai nulėmė ir veikimo, ir politikavimo būdus. Noras suvienyti jėgas artėjant antrajai sovietų okupacijai, politinis veiksnys ryškiai atsiskleidė daugiau organizaciniu, o ne programiniu lygiu. Buvo norima dalyvauti pasipriešinime, kad užsitikrinti tam tikras pozicijas nepriklausomoje Lietuvoje. Tai labai išryškėjo 1943 m., kuriant VLIK‘ą, kuris suvienijo beveik visas politines sroves, siekiant pagrindinio tikslo – noro atkurti nepriklausomą valstybę. 1944 m. paskelbtoje VLIK‘o deklaracijoje buvo išsakytas pagrindinis principas – Lietuvos valstybės atkūrimas, remiantis 1938 m. konstitucija. Minima, kad 1946 m. VLAK‘o deklaracija buvo bendras krašto ir išeivijos darbų rezultatas. Pažymima, kad politinės diskusijos išeivijoje tęsėsi nuo to momento, kur baigėsi Lietuvoje. Pastebima, kad iki 1948 m. beveik visoje Lietuvoje besiformuojančioms ginkluotoms struktūroms vadovavo Lietuvos kariuomenės karininkai. Įdomu pastebėti tai, kad buvo įtvirtinta svarbi nuostata – politinius ir partinius ginčus atidėti, kol nebus atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Svarbiausias partizanų šūkis buvo – atsidavimas Tėvynei.Reikšminiai žodžiai: Antanas Bakšys - Klajūnas; Antanas Baltūsis - Žvejas; Antisovietinė rezistencija; Ideologija; Išeivija; Juozas Markulis; Partizanai; Politinės idėjos; Rezistencija; Antanas Bakšys - Klajūnas; Antanas Baltūsis - Žvejas; Anti-Soviet resistance; Emigres; Freedom fighters; Ideology; Juozas Markulis; Political thinking; Resistance.

ENThe article reviews the political and ideological singularities of the armed resistance. Having regard to the armed resistance of the period 1944–1953 certain political manifestations can be observed and the most important is that during the whole decade the belief regarding the restoration of the state and its forms has never been lost. It is noticed that persons, who were involved in the resistance movement within the years of Nazi occupation were active members of Lithuania’s political and social life. It determined the course of action and the methods of policy. The wish to consolidate forces for the upcoming 2nd Soviet occupation, the political factor distinctly unfolded itself more by organizational and not by the programme level. There was volition to participate in the resistance in order to secure certain positions in the independent Lithuania. It showed up in 1943 establishing VLIK (Supreme Committee for the Liberation of Lithuania), which united almost all political trends for the achievement of the main objective – wish to restore the independent state. In 1944 the VLIK declaration stated the essential principle – restoration of Lithuania pursuant to the constitution of 1938. It is referred that the declaration of VLIK of 1946 was a united result of work of both: region and emigration. Political discussions in emigration continued from the moment where they ended in Lithuania. It is noticed that until 1948 the military officers were in command of formation of armed structures in almost all the Lithuania. It is interesting that an important provision to put aside political and party disputes until the restoration of Lithuania’s independence was consolidated. The main slogan of partisans was – the self-devotion to the native land.