LTAntrasis pasaulinis karas ir po jo vykę valstybės sienų pakitimai paliko tūkstančius žmonių arba be valstybės, arba už pakitusių savo valstybės ribų. Taip pirmiausia atsitiko Lietuvos ir Lenkijos gyventojams. Okupacijos ir teritorijų perdalijimai buvo pagrindinės prasidėjusių tautinių pokyčių priežastys. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu (1939-1945) Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį labiausiai paveikė vokiečių vykdytas žydų genocidas. Lietuvių savivaldos pareigūnai mėgino sušvelninti germanizavimo ir kolonizavimo politikos padarinius, tačiau pirmiausia siekta ginti lietuvių interesus (kaip tuos interesus suprato). Nors švietimo ir kultūros srityse rezultatai buvo akivaizdūs (daugėjo lietuviškų mokyklų, pristabdytas lietuvių germanizavimas, išsaugota aukštojo mokslo sistema), dėl nepalankios lietuvių savivaldos pareigūnų politikos kitų tautų (pirmiausia lenkų) atžvilgiu daugelis lenkų juos vertino kaip vokiečių kolaborantus. Antroji sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Rytų Lietuvai naujų demografinių nuostolių. 1945-1947 m. vyko lenkų ir kitų Lenkijos piliečių repatriacija į Lenkiją, kurios metu, lietuvių duomenimis, repatrijavo 171 158 asmenys. Prasidėjo rusinimas. Sovietinė tautinė ir kultūrinė politika ryškiausiai atsispindėjo Rytų Lietuvoje. Paskutinis didelis gyventojų sudėties pokytis vyko 1956-1959 m. Didžiuliai gyventojų nuostoliai, migracijos srautai ir rusinimo politika Rytų Lietuvoje nulėmė pagrindinius tautinius ir kultūrinius pokyčius: sumažėjo lietuvybės židinių, rusinimo ir sovietizavimo politika smarkiai paveikė Vilnijos gyventojų mentalitetą.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Demografija; Genocidas; II Pasaulinis karas; Nacionalinė sudėtis; Pokaris; Rusinimas; Rytų Lietuva; Tautinė-kultūrinė politika; , russification; Demographics; East Lithuania; Eastern Lithuania; Ethnic structure; Ethnic-cultural policy; Genocide; II World Wa; Postwar period; The Second World War.
ENThe 2nd World War and variations of the state borders have left thousands of persons either without a state or outside the borders of the state. First of all, Lithuanian and Polish citizens faced this problem. The occupation and territorial partition were the main reasons of the ongoing national alterations. Within the period of the 2nd World War (1939–1945) the national composition of the Lithuanian citizens was mainly affected by the Jewish genocide committed by Nazi. Officials of the Lithuanian municipality tried to mitigate the consequences of the Germanism process and colonization. However, the primary aim was to defend the interests of Lithuanians (how these interests were realized). Although the results in the sphere of education and culture were obvious (more Lithuanian schools were established, the Germanism of Lithuanians was suspended, higher education was secured) due to adverse policy of the officials of the Lithuanian municipality towards other nations (primarily, the Polish) most of the Polish considered them collaborators of Germans. The 2nd Soviet occupation of Lithuania brought new demographic damages to the Eastern Lithuania. The repatriation of Polish and other citizens of Poland back to Poland was active during 1945–1947 and agreeably to the Lithuanian data at this period 171158 persons repatriated and the Russification started. The national and cultural policy of Soviets was especially emphatic in the Eastern Lithuania. The huge alternation of the citizens’ composition took place in 1956–1959. The crucial national changes were inspired by the massive loss of citizens, migration flows and Russification policy: the number of Lithuania’s foci decreased and the mentality of citizens of Vilnius Region was greatly influenced by the Russification and Sovieticism policy.