Lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimai 1942-1945 metais : sąsajos ir skirtumai

LTLietuvos ir Lenkijos naujausių laikų istorijoje daugiau randama panašumų, o ne skirtumų. Tačiau istorijos tėkmėje Lietuva ir Lenkija daugiau tapo varžovėmis ir priešininkėmis, o ne sąjungininkėmis. Šių dviejų tautų konfliktas atsirado XIX a. pabaigoje lietuvių tautiniam judėjimui iškėlus nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją ir buvo atmesta unijinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės idėja. 1919–1921 m. lenkų ir lietuvių santykiai peraugo į karo veiksmus, o kai Lenkija užgrobė Vilnių, santykiai visai pašlijo ir tai buvo juntama Antrojo pasaulinio karo metais. Sovietai toje konflikto situacijoje stengėsi užimti arbitro vaidmenį. Taip pat elgėsi ir naciai. Konfrontacijos neišvengė ir lenkų bei lietuvių pasipriešinimo judėjimas. Šiuos konfliktus norėta spręsti derybomis. Pažymima, kad lenkų pasipriešinimo judėjimas Antrojo pasaulinio karo metais pasižymėjo geresniu organizuotumu ir koordinuotumu. Atkreipiamas dėmesys, jog lietuvių rezistencija irgi turėjo pranašumų savo jaunumu ir gaivališkumu. Nurodoma, kad Vilniaus lenkų pogrindis aktyvią veklą pradėjo 1943 m. Pastebima, kad lietuviams ir lenkams tapti sąjungininkais trukdė Vilniaus valstybinės priklausomybės klausimas. Teigiama, kad buvo labai atsargiai vertinama Lenkijoje populiari buvusi idėja apie Vidurio ir Rytų Europos valstybių federaciją. Lenkų ir lietuvių tarpusavio santykius labai komplikavo skirtingas požiūris į savo priešus, kovos taktiką, tarpusavio neapykantą ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir pagal savo esmę skyrėsi abiejų rezistencijų taktika, kovos nuostatos, o tai sąlygojo didesnius skirtumus nei panašumus.Reikšminiai žodžiai: Armija Krajova; II pasaulinis karas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos-Lenkijos konfliktas tarpukariu; Nacių okupacija; Partizanai; Pasipriešinimo judėjimas; Rezistencija; Sovietų okupacija; Stasys Žakevičius; Vladas Jurgutis; Armia Krajowa; Nazi occupation; Partisans; Resistance; Soviet occupation; Stasys Žakevičius; The Lithuanian-Polish conflict during the interwar period; The Nazi occupation; Vladas Jurgutis; World War II.

ENIn the history of the newest times of Lithuania and Poland there are more similarities than differences. Nevertheless, in the flow of history Lithuania and Poland were more rivals and opponents and not the confederates. The conflict of both states appeared at the end of the 19th century when national movement of Lithuanians raised the idea of the independent Lithuania and the idea of the Lithuanian Polish Union (Commonwealth) was rejected. During 1919–1921 the relations of Lithuania and Poland transformed into the warfare actions and when Poland occupied Vilnius these relations got even worse and it was clearly felt in the years of the Second World War. In this conflict situation Soviets tried to remain in the role of the moderator and Nazi did the same. Polish and Lithuanian resistance movements did not avoid the confrontation as well. It was tried to solve these conflicts by means of negotiations. It is noted that Polish resistance movement in the Second World War was characterized as having better organizational and coordination features. It should also be pointed out that Lithuanian resistance also had its advantages for the youth and briskness. The underground of the Polish living in Vilnius started its active practice in 1943. The question of national independence of Vilnius was the obstacle for Lithuanians and Polish to become confederates. It is stated that the idea of the Middle and East European states Federation, which was popular in Poland, was quite carefully considered. Interrelations of Polish and Lithuanians were very complicated due to the diverse attitude towards their enemies, warfare tactics, inter–despite and etc. It should be taken into account that from the essence both resistances had different viewpoints regarding the tactics, fighting provisions and all this influenced the greater differences than similarities.