Kodėl atsirado abiejų tautų tarpusavio įžadas?

LT1791 m. spalio 20 d. seime priimtas Abiejų Tautų Tarpusavio Įžadas skelbė Liublino unijos tęstinumą, Lenkijos ir Lietuvos valstybių, ne provincijų, federacijos išsaugojimą. Dokumente pripažįstamas Respublikos vidinis integralumas, kitaip nei Gegužės 3 d. konstitucijoje, įvardijamos abi valstybės. Straipsnyje keliams klausimas kodėl šio akto reikėjo lietuviams. Lietuvos bajorija nebuvo vieninga – greta reformų šalininkų ir priešininkų grupuočių egzistavo ir pasidalijimas į Abiejų Tautų Respublikos unifikavimo šalininkus ir federacinio valstybės pobūdžio bei Lietuvos valstybingumo jos sudėtyje rėmėjus. Gausiausias buvo esminių valstybės reformų ir Lietuvos valstybingumo Abiejų Tautų Respublikoje išsaugojimo šalininkų būrys. Būtent jis nulėmė, kad būtų priimtas Tarpusavio Įžadas. Tokį Lietuvos bajorijos politinių pažiūrų pasiskirstymą lėmė tai, kad XVIII a. pab. dar nebuvo galutinai susiformavusi Abiejų Tautų Respublikos politinė tauta ir būta didelių skirtumų tarp Lenkijos ir Lietuvos bajorų. Lietuvos bajorija buvo politiškai susikaldžiusi ir atskiros jos grupuotės siekė lenkų politinei tautai nebūdingų tikslų. Lietuvos bajorijos išskirtinumą galima įžvelgti ir XVIII a. paskutiniais dešimtmečiais pastebimoje pagreitintoje Lietuvos bajorijos emancipacijoje, išlikusiose gajose senosios etnopolitinėse koncepcijose, lietuvių kalbos išėjime į viešojo gyvenimo plotmę.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Lietuvos teisės istorija; Liublino unija, 1569 (Union of Lublin).

ENAdopted by the parliament on 20 October 1791, the Mutual Pledge of Both Nations provided for the continuity of the Union of Lublin and retention of the federation of Polish and Lithuanian states rather than provinces. Unlike the 3 May Constitution, the document recognises the internal integrity of the Republic and names both countries. The article raises the question of the need of this act for Lithuanians. The Lithuanian nobility was not united: in addition to reform supporters and opponents, there were supporters of unification of the Republic of Both Nations and supporters of a federal state and Lithuania's statehood within it. There was the largest number of supporters of key state reforms and retention of Lithuania's statehood in the Republic of Both Nations. They determined the adoption of the Mutual Pledge. Such political attitudes of the Lithuanian nobility were determined by the fact that the political nation of the Republic of Both Nations was not formed yet at the end of the 18th century and there were big differences between the Polish and Lithuanian nobility. The Lithuanian nobility was politically polarised and its separate groups sought to achieve goals that were not typical of the Polish political nation. The distinctiveness of the Lithuanian nobility was also reflected in the Lithuanian nobility's emancipation observed in the last decades of the 18th century, old ethnopolitical conceptions and the use of the Lithuanian language in public life.