Folklorinės liaudiškojo pamaldumo raiškos : dzūkiškosios tikėjimo patirtys folkloristą akiratyje

LTStraipsnio objektas – įvairios liaudiškojo pamaldumo raiškos formos folklorinėje kultūroje. Darbo tikslas – remiantis naujausia ekspedicijų Dzūkijoje metu sukaupta folklorine medžiaga, išskirti ir kompleksiškai aptarti kai kuriuos ryškesnius su liaudiškuoju pamaldumu susijusius tekstus (folklorizuotus Šventojo Rašto fragmentų perpasakojimus ir kt.) ir sakramentalijas (šventus paveikslus ir kt.); panagrinėti liaudiškojo pamaldumo reiškinių, kaip galimo folkloristikos objekto, fiksavimo ir vertinimo klausimus. Tyrimo metodai – lyginamasis, aprašomasis, analizės. Straipsnio autorė teigia, kad šiuolaikiniuose tradicinės kultūros tyrimuose, be kitų reikšmingų inovacijų, vis aktualesnis tampa judėjimas nuo pateikėjo, kaip senosios pasaulėžiūros artefaktų, jų raiškos kultūroje formų retransliuotojo, prie pateikėjo, kaip tuo pačiu metu ir bendruomeniškos, ir individualios, aktyviai čia ir dabar išgyvenančios santykį su Absoliutu, gamta ir bendruomene, tą santykį reflektuojančios ir išsakančios asmenybės. Anot straipsnio autorės, lietuvių liaudiškojo pamaldumo folklorines apraiškas būtina nagrinėti tiek bendrame visų Lietuvos regionų kontekste, tiek kaip neatsiejamą kitų krikščioniškų kraštų liaudiškojo religinio pasaulėvaizdžio dalį.Reikšminiai žodžiai: Liaudiškasis pamaldumas; Fokloras; Katalikybė; Tikėjimai; Folk piety; Catholicism; Beliefs; Liaudiškasis pamaldumas; Tikėjimas; Pasakojimas; Folk piety; Belief; Narration.

ENThe article focuses on various phenomena of folk piety and their relations with pre-Christian Lithuanian traditional culture. As the basis for analysis, religious narratives, prayers and psalms recorded in Dzūkija region (southern Lithuania) in 2000-2008 were chosen. For a long time in Lithuanian folklore studies, the Catholic tradition used to be interpreted only as a new form of the ancient Baltic beliefs, while the Christian heritage as such almost escaped interest of folklore researchers. In the Soviet period there was no possibility at all to record or investigate folkloric expressions of popular piety. In this article, narratives of religious character, describing the sacred pictures, figurines of saints kept at people's homes, or the crosses erected at the homesteads or by the roadsides are paid separate attention. It is assumed, that the same sacramentalia seen at home since early childhood together with related stories told by parents and grandparents, significantly affect formation of personal religious selfconsciousness, as well as strongly influencing traditions of adoption, preservation and transmission of folkloric narratives and psalms. The author of the article also discusses what kinds of materials related to folk piety should be recorded in the course of the nowadays fieldwork sessions, and in what way it should be done. [From the publication]