"Eglė žalčių karalienė" : pasakos topografijos paieškos

LTStraipsnyje tiriamas baltiškos kilmės toponimų ir hidronimų telkinys šiaurės vakarų Rusijoje, Pskovo srityje, kuris sietinas su pasakos „Eglė žalčių karalienė“ siužetu, veikėjais, jų vardais (Žaltys, Eglė, Ąžuolas, Uosis, Drebulė) ir motyvais (pieno puta). Minėtų vardų kilmė ir chronologija nenustatyta, tačiau yra pagrindo manyti, jog tai – baltiško substrato dalis. Panašių atvejų, kai toponimai ir hidronimai gali būti siejami su pasakos „Eglė žalčių karalienė“ siužetu ir veikėjais, aptikta ir etninėse lietuvių žemėse. Apibendrinant konstatuojama, kad Čiudo ežero rytinėje pakrantėje, į šiaurę nuo Pskovo, yra kompaktiškas baltiškos kilmės toponimų ir hidronimų telkinys. Šis arealas patenka į su baltais siejamos neolito laikotarpio Narvos kultūros ir bronzos-geležies amžiaus brūkšniuotosios keramikos kultūrų teritoriją. Vėlesni, V-VIII a., ilgieji pilkapiai, siejami su krivičiais, dėl kurių etninės priklausomybės slavams ar baltams tyrinėtojai vienos nuomonės neturi, dažnai randami išsidėstę baltiškos kilmės vardus turinčių upių ir ežerų pakrantėse. Vakarinėje Čiudo ežero pakrantėje, Estijos Setu regione, šiandien žinomi net 23 pasakos „Eglė žalčių karalienė“ variantai. Kai kurie toponimų ir hidronimų lizdų pavyzdžiai iš Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos teritorijos rodo, jog panašūs atvejai yra galimi ir etninėse baltų žemėse. Ypač perspektyvus tolesnis Žilvino vardo trumpinio Želva, Zelva, Zalva, Zolva, užfiksuoto toponimuose ir hidronimuose, nagrinėjimas. Šio tipo pavadinimas gana dažnas didelėje teritorijoje jotvingių (sūduvių) žemių ir šiaurės vakarų Rusijos ašyje.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Baltų tautosaka; Etnografija; Etnologija; Geležies amžius; Hidronimai; Laidojimo papročiai; Pagoniška religija; Pasakos; Toponimai; Baltic folklore; Burial customs; Ethnography; Ethnology; Hidronyms; Iron Age, burial customs, tales, toponyms, hydronyms; Iron age; Pagan religion; Tales; The Balts; Toponyms.

ENThe paper explores the accumulation of toponyms and hydronyms of the Baltic origin in North-Western Russia, Pskov region, which is associated with the story line of the tale “Eglė žalčių karalienė” [Eglė – the Queen of Serpents], its characters and their names (Žaltys, Eglė, Ąžuolas, Uosis, Drebulė) as well as motifs (milk froth). The origins and chronology of all these toponyms are not yet clear; however, they could be considered part of the Baltic substratum. Similar cases of relating toponyms and hydronyms to the plot and characters of the tale “Eglė žalčių karalienė” have also been identified in the ethnic territories of Lithuanians. On the eastern shore of the Lake Chudskoe, northwards from Pskov, there is a compact concentration of toponyms and hydronyms of the Baltic origin. This areal is in the territory of Neolithic Narva Culture and Bronze-Iron Brushed Pottery Culture, related to the Balts. The long barrows of later periods (5th–8th c.), related to the Krivichi, the ethnic origin of whom causes disagreements between researchers who speak of either Slavic or Baltic origin, are often found located on the banks of rivers or lakes with names of the Baltic origin. On the western shore of the Lake Chudskoe, the Estonian Setu region, as many as 23 variants of the tale “Eglė žalčių karalienė” have been recorded. Some examples of the clusters of toponyms and hydronyms in Latvian, Polish and Lithuanian territories show that similar cases are possible in the ethnic Baltic territories. The further study of the abbreviations of the name Žilvinas, e.g. Želva, Zelva, Zalva, Zolva, used in toponyms and hydronyms is particularly viable. The name of this type is rather frequent in a large territory on the axis of Yotvingian (Sudovian) regions and North-Western Russia.

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History