Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo nutarimai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikiškas Baroko pamokslas

LTStraipsnyje aptariama keletas atitinkamose Tridento susirinkimo sesijose priimtų nutarimų, kuriuos svarsto laidotuvių pamokslų, ypač gausiai leistų Baroko epochoje, ir sekmadienio bei švenčių pamokslų autoriai. Straipsnyje į įvairių žanrų lietuviškus ir lenkiškus pamokslus žvelgiant kaip į vientisą tam tikrą kultūrinį tekstą aptariami pamokslininko vaidmens sureikšminimo, laisvos valios arba nuteisinimo, gimtosios nuodėmės, nuodėmingumo ir atgailos bei santuokos sakramentų klausimai. Baroko epochos aktualizuota trečioji retorikos funkcija movere (jaudinti), lėmė didesnį dėmesį elokucijai - teksto stiliui. Tridento susirinkimo nutarimus pamokslininkai aiškina pasitelkdami kalbos priemones. Įvaizdintas žodis tampa puikia priemone paveikti tikintįjį, sudominti jį ir taip išmokyti tikėjimo tiesų. Pavyzdžiai rodo, kad Tridento susirinkimo nutarimai buvo žinomi LDK pamokslininkams ir jie juos skelbė visiems visuomenės sluoksniams daugiausia įvairiais pavyzdžiais. Pamoksluose kuriamas pamaldaus žmogaus, "gero kataliko" paveikslas - sektinas pavyzdys tikintiesiems. Kartu straipsnyje pateikti pamokslininkų pavyzdžiai išreiškia esminį Baroko retorikos principą - kalbėjimą vaizdais. Barokinė iškalba rėmėsi biologiškai pagrįstu vaizduotės dėsniu, jog žmogus negali mąstyti apie dalyką be numanomo vaizdo. Protestantai atsisakė vaizdo, sureikšmindami patį žodį. Kontrreformacijos veikėjai katalikai aiškino, jog tikintieji nėra pasiruošę intelektualiems svarstymams, todėl sėkmingesnis yra jų vaizduotės veikimas. Dažnai katalikų tekstuose vaizdas, vizualinė impresija tampa svarbiau už įrodymo tiesą.Reikšminiai žodžiai: Tridento visuotinis Bažnyčios susirinkimas; Nutarimas; Katalikiškas pamokslas; Barokas; The Council of Trent; Decrees; The catholic sermon; The Baroque; Tridento Bažnytinis susirinkimas; Pamokslas; Baroque; Trident Council; Sermon.

ENThe Council of Trent (1545-1563) indicated sermons as one of the ways of struggling against the Reformation and also as the perfect means of strengthening the Catholic religion. Preaching became the most important theme in the fifth session of the Council of Trent (1546), when an important decree called Super lectione et praedicatione ("On Teaching and Preaching") was published, after which the 4th canon of Decretum de reformatione was promulgated during the twenty-fourth session (1563). The official implementation of the Tridentine decrees in Lithuania began only after their acceptance by the synod of the Gniezno archdiocese in Piotrków, on May 19, 1577. One of the most important implementers of the decrees of the Council of Trent and also one of the fighters against the Protestantism was the Jesuit Order (The Society of Jesus, Societas Jesu), which was invited to Lithuania by bishop Walerian Protasewicz (1504-1579). Numerous texts by the Jesuit preachers (e.g. by Piotr Skarga, Konstantinas Sirvydas) employ the decrees of the Council of Trent as reliable arguments. The article discusses several decrees approved during the corresponding sessions of the Council of Trent, which were also considered by the authors of funeral sermons that were especially popular during the Baroque epoch and by the authors of sermons for Sundays and feast days.Moreover, the article discusses the issues related to the prominence of the role of a preacher, free will and justification of a man, the original sin and depravity. Also, it ponders upon the sacraments of penance and matrimony. During the Baroque epoch, the third function of the rhetoric, i.e. to move (movere), was activated. In other words, emotional influence on the addressee determined greater attention to eloquence or the text style. The decrees of the Council of Trent are interpreted by preachers with the help of various means of speech. A visualized word becomes the perfect means to move believers, to arouse their interest and, in this way, to teach them the truths of religion. [From the publication]