Przemiany religijności wyznawców Kościoła prawosławnego na obszarze Wielkiego Księstwa Litewskiego od drugiej połowy XVI wieku do połowy XVII wieku

LTStačiatikių Bažnyčia turėjo reikšmingos įtakos ne vien savo konfesijos tikinčiųjų, bet ir visos LDK gyventojų religingumui ir papročiams. Svarbiausi dvasinio ir kultūrinio stačiatikių Bažnyčios gyvenimo židiniai bei religiniai centrai buvo vienuolynai. XVI amžius atnešė esmingų permainų stačiatikių religiniame gyvenime: tradicinis religingumas susidūrė su dinamiškai besivystančiu protestantizmu ir potridentine Romos katalikų Bažnyčia. Potridentinės permainos katalikų Bažnyčioje privertė veikti ir stačiatikius – stengtasi sustiprinti religingumą per brolijų sąjūdį, steigiant spaustuves, prieglaudas ir mokyklas. Tokiu būdu mėginta paveikti stačiatikių bendruomenę, o ypač jos elitą, idant jis neatsimestų nuo stačiatikybės, tačiau šio proceso išvengti nepavyko. Kita vertus, išaugo tikinčiųjų sąmoningumas ir stačiatikių tikėjimo pažinimas. Daugiausia dėl Romos katalikų Bažnyčios poveikio religingumas neretai įgaudavo demonstratyvią formą. Uolaus pamaldumo išraiška buvo gausios fundacijos ir turtingųjų dovanos Cerkvės naudai bei angažavimasis ginant jos teises.Tuo metu stačiatikių tikėjimo problemos buvo svarstomos seimuose ir seimeliuose, pilies ir žemės teismuose bei kanceliarijose. Vilniaus brolių Mamoničių spaustuvėje buvo leidžiamos ir stačiatikių religinės knygos, ir Petro Kanizijaus „Katekizmas“. Vyskupas Kirilas Terleckis, nemokėdamas lotyniškai, pasirašė po Tridento susirinkimo paskelbtu „Tikėjimo išpažinimu“ lotynų kalba, o pabėgęs iš Maskvos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Andriejus Kurbskis, raštu kovodamas prieš katalikus ir protestantus, vertė Spangenbergo traktatą apie logiką ir šventųjų gyvenimus iš Lauryno Surijaus knygos. Po Brastos unijos (1596) stačiatikių visuomenė skilo į dvi stovyklas – dalis stačiatikių dvasininkų ir tikinčiųjų perėjo į graikų katalikų Bažnyčią. Tai sustiprino poleminę stačiatikių Bažnyčios veiklą ir paskatino naujas stačiatikių religingumo permainas. Stiprinant stačiatikių religingumą ir konfesinį identitetą, dar labiau negu XVI a. buvo remiamasi lotyniškais pavyzdžiais. Šiuo atžvilgiu svarbus Kijevo metropolito Petro Mohilos pavyzdys – jo reformos turėjo didžiulės įtakos religiniam LDK gyventojų, ne vien stačiatikių, gyvenimui. XVII a. pirmoje pusėje pastebimas religingumo augimas tarp stačiatikių didikų, bajorų ir miestiečių. Tai liudija gausios stačiatikių vienuolynų fundacijos, ypač rytinėse LDK srityse. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ikonų kultas; LDK, stačiatikiai, bažnyčia; Pamaldumas; Piligrimystė; Stačiatikių Bažnyčia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje; Cult icons; Devotion; Grand Duchy of Lithuania, Orthodox Church; Orthodox Church in the Grand Duchy of Lithuania; Pilgrimage.